„Dirbame su įmone ir tikiu, kad artimiausių dviejų savaičių eigoje bus pasirašyti tam tikri susitarimai. Kol kas pakomentuoti detalių negaliu, nes nėra dar viskas sutarta“, – antradienį žurnalistams Seime teigė A. Armonaitė.
Ministrės teigimu, inicijuojami įstatymų pakeitimai, kurie palengvintų „Rheinmetall“ atėjimą, padarys šalį viena draugiškiausių gynybos pramonei. Anot jos, jau bendraujama su gynybos bendrovėmis iš JAV ir Prancūzijos.
„Bet ėmėmės svarbių įstatymų pakeitimų, kurie nulemtų, kad Lietuva taptų draugiškiausia šalimi stambioms gynybos ir saugumo investicijoms. Ir „Rheinmetall“ bus pirmas projektas, tačiau tikiuosi ir darysime viską, kad būtų toli gražu ne paskutinis“, – sakė ji.
„Iš JAV, iš Prancūzijos, iš kai kurių kitų šalių, kur natūraliai yra stipri gynybos pramonė“, – atsakydama į klausimą apie tai, su kurių šalių bendrovėmis vyksta pokalbiai, atsakė ministrė.
A. Armonaitė pabrėžė, kad tokio verslo pritraukimas leis Lietuvai stiprinti savo gynybos pajėgumus ir sukurs aukštos pridėtinės vertės darbo vietas.
Antradienį Seime planuojama pateikti Investicijų, Žemės ir Statybų įstatymų pataisas kurios leistų didiesiems ginklų ir šaudmenų gamintojams, tokiems kaip vokiečių bendrovė „Rheinmetall“ pradėti projektų statybas dar negavus leidimo. Įvedus tokius pokyčius, bendrovės turėtų leidimus gauti iki statybų pabaigos.
Šių įstatymų projektus, parengtus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Vyriausybė Seimo prašė nagrinėti skubos tvarka.
Numatoma, kad su gynybos poreikiais susijusius projektus būtų galima statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų. Tokiu atveju nebūtų privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą ar apie statybos darbų pradžią.
Kaip teigia ministerija, poreikį keisti įstatymus nulėmė pokytis geopolitinėje situacijoje, sukūręs poreikį valstybėje skubiai vystyti gynybos poreikius užtikrinančią pramonę.
