Žmonės, kurie nusprendė sieti savo ateitį su menu, susiduria su daugybe problemų. Dalis visuomenės juos laiko bepročiais, nesiorientuojančiais realybėje, darbdaviai siūlo mažą atlygį, tėvai „žudo“ nervines ląsteles, nerimaudami, už kokius pinigus duoną valgys jų dukros ir sūnūs. Patys studentai iki išnaktų laukia ateinant mūzos dirbtuvėse.
Apie meną ir pinigus „Šiaulių kraštui“ pasakoja trys menų studentai.
Kurti galima visur
Animatoriaus kelią pasirinkęs Vilniaus dailės akademijos studentas Lukas Randers teigė puikiai suvokiantis, kad taip dievinama animacija vos baigus studijas parodys jam nugarą. Antrą kursą baigęs vaikinas neidealizuoja aukštojo mokslo diplomo. Baigęs mokyklą būtų mielai atsidavęs savęs pažinimui darbe, kelionėse ir kūryboje.
Ketvirtam semestrui pasiekus finišą Lukas suvokė dailės akademijos pliusus ir minusus. Jaunuolio manymu, dėstytojai puikiai išmano, kaip tapti gerais studentų draugais, tačiau jų supratimas apie studijų kokybę gerokai šlubuoja.
Paklaustas, kaip save įsivaizduoja po penkerių metų, Lukas nedvejodamas atsako, kad vienintelė vieta, kur jis savęs neįsivaizduoja yra šaltasis karas.
Svarbu – gyvenimas, o ne pinigai
Būsima keramikė Gintarė Miškinytė žmonėms, kurie teigia, kad jos ateitis miglota, pasukiotų pirštą prie smilkinio. Mergina yra įsitikinusi, kad ne studijos, o žmogus susikuria sau darbo vietą ir jei stengsiesi, tai ne tik sviesto ant duonos užsitepsi, bet ir gabalą lašišos užmesi.
Nuostabą keliantis merginos atkaklus darbas pagrindžia faktą, kad Gintarė meną pamilo dar vaikystėje. Ji baigė muzikos ir dailės mokyklas. Įveikusi brandos egzaminus, nepuolė į artimiausią prekybos centrą pirkti informacinio žurnalo „Kur stoti?“. Ji tyliai džiaugėsi priartėjusi prie išsvajotų studijų.
Artimųjų palaikymas paskatino Gintarę neišsižadėti savo prigimties ir siekti gerų profesinių rezultatų. „Daryti tai, ką sugebi, yra dovana. Kas tie pinigai palyginus su gyvenimu“,– sakė Vilniaus dailės akademijos studentė.
Dieną – staigmenos, naktį – atsakomybė
Kišenėje turiu penkiasdešimt pensų, joks aš varguolis“,– šypsodamasis sako protą dėl spalvų ir linijų pametęs Ignas Nefas. Danijoje multimedijos dizainą studijuojantis vaikinas yra patenkintas savo sprendimu.
Nuo pat paauglystės Igną domino spalvos, dinamika ir technologijos. Norėdamas visus šiuos tris komponentus sujungti į vieną, vaikinas ėmėsi ieškoti studijų užsienyje. Multimedijų dizainas skambėjo patraukliausiai. Vasaros įkarštyje, asociacija su multivitaminų sultimis jį galutinai palaužė.
Dirbdamas su garsu, vaizdu, animacija, Ignas kuria ryšį tarp kompiuterio ir vartotojo. Antrą kursą baigęs vaikinas mano, kad multimedijų dizainerio specialybė yra puikiausias pasirinkimas tiems, kuriems nesimiega.
Šikšnosparnio gyvenimo ritmą perėmęs studentas mano, kad dienos metu reikia semtis idėjų. Berlynas, Londonas, Kopenhaga, Varšuva jau įsiminė šio vaikino veido bruožus. Ignas niekada nėra planavęs kelionių, tiesiog po paskaitų dviračiu pasiekia stotį ir keliauja iš vienos vietos į kitą.
Anot jo, amžinas judėjimas priverčia pamatyti tai, ko nesi matęs ir pajausti tai, ko niekada nesi jautęs.
„Taip ir gyvenu tarp dienos staigmenų ir nakties atsakomybės“, – sakė studentas.
Vaida DAIGINAITĖ