Pasaulio šalių vyriausybės skirtingai vertina ir valdo riziką, susijusią su genetiškai modifikuotais (GM) organizmais ar GM maistu.
DNR suyra
Europos Komisija į Europos maisto saugos tarnybą (EMST) kreipėsi 2007 m. prašydama įvertinti tikimybę transgenams ar jų produktams patekti į gyvūnų audinius ar produktus –kiaušinius ar pieną. EMST GMO padalinys atliko išsamią mokslinės literatūros analizę ir padarė išvadą, kad iki šiol nėra jokių recenzuojamos mokslinės literatūros šaltinių, patvirtinančių faktą, kad rekombinantinė deoksiribonukleorūgštis (DNR) patenka į gyvūnų, šertų GM pašaru, audinius ar organus. Vertinant pašarų ruošimo ir kompostavimo metu vykstančius procesus, pastebėta, kad mechaninis augalų apdorojimas (pavyzdžiui, malimas) jokios įtakos rekombinantinei DNR neturi, tačiau ekstrahavimo ar džiovinimo kaitinant procedūros smarkiai suardo DNR. Taip pat smarkiai DNR suyra pašarus kompostuojant. Virškinimo trakte vykstantys procesai greitai suardo DNR ir baltymus iki jų pirminių sudedamųjų dalių ir jokie genetinės modifikacijos požymiai neišsaugomi. Šie procesai yra seniai ištirti ir gerai žinomi, jie aprašomi ir daugybėje naujų mokslinių studijų. Vertinant virškinimo trakte vykstančius procesus, taip pat atsižvelgta į papildomą aspektą – visas augalinis pašaras gali būti laikomas svetimos DNR (ar svetimų baltymų) šaltiniu, ne tik rekombinantinė DNR.
Nepatenka į kraują
Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotojo Mindaugo Morkūno, gyvūnų virškinimo traktas nuolat turi sąlytį su svetima DNR ar svetimais baltymais (žmogus, valgydamas kasdienį maistą, tokį kaip duona, daržovės, vaisiai, mėsa, taip pat sąveikauja su svetimų organizmų DNR). Šiuo požiūriu rekombinantinė DNR niekuo nesiskiria nuo DNR, egzistuojančios įprastuose maisto produktuose. Dauguma mokslinių tyrimų, susijusių su GM augalų virškinimu, atliekami su gyvūnais, tačiau šiandien žinomas ir vienas tyrimas, atliktas su žmonėmis, valgiusiais GM soją. Jo rezultatai patvirtina ankstesnius stebėjimus – žmogaus virškinimo traktas visiškai suardo GM sojos DNR. M.Morkūnas pastebėjo, kad vertinant rekombinantinės DNR ar baltymų absorbciją į gyvūnų audinius reikia nepamiršti, jog suardytų DNR ir baltymų fragmentų pasisavinimas yra natūrali organizmo funkcija. Tokie maži suvirškintos DNR ir baltymų fragmentai sunaudojami organizmo gyvybinėms funkcijoms atlikti. CAST 2006 m. studija patvirtino, kad šios medžiagos neaktyvios. Šiandien nėra jokių tyrimų, patvirtinančių nesuardytos augalų DNR ar baltymų patekimą į gyvūnų organus, odą, kraują, pieną, kiaušinius ir kitus audinius. Vertinant hipotetinį absorbuotų DNR ar baltymų fragmentų biologinį funkcionalumą, atsižvelgta į gerai žinomus ir aprašytus natūralius gyvūnų organizmų gynybinius mechanizmus, kurie itin gerai pritaikyti apsaugai nuo svetimos DNR ir baltymų. Taip pat atsižvelgta į faktą, kad rekombinantinei DNR funkcionuoti būtina sąlyga – įterpimas į genomą, o jokių natūralių mechanizmų tam įvykti nėra. Šiandien, anot M.Morkūno, nėra jokių duomenų, patvirtinančių augalinės kilmės genų raišką žmogaus ar kokio kito gyvūno, mitusio augalais, organizme. Dar daugiau – atlikti tyrimai, kurių metu net aštuonios pelių kartos buvo šeriamos maistu su rekombinatine DNR ir nė karto nepavyko pelėse aptikti jokio funkcinio šios DNR aktyvumo.
Pašarai nuolat tiriami
M.Morkūnas teigė, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 100 GM augalų linijų. Maistui ir pašarams naudoti ES įteisintos 26 kukurūzų, 3 rapsų, 8 medvilnės, 7 sojų ir 1 cukrinių runkelių GM augalų linijos. NMVRVI Molekulinės biologijos ir GMO tyrimų skyriuje tyrimai dėl GM atliekami trimis etapais. Pirmame etape naudojami tokie metodai, kuriais aptinkami GM augaluose įterpti modifikavimo elementai. Yra trys metodai, kurių kombinacija leidžia įtarti arba atmesti 95 GM augalų linijų buvimą mėginyje. Antrame etape naudojami metodai, leidžiantys nustatyti produkto augalinę sudėtį. Akredituoti 8 metodai, kuriais aptinkama kukurūzų, sojos, ryžių, rapsų, medvilnės, runkelių, bulvių ir linų DNR. Trečiame etape naudojami specifiniai atskiroms GM augalų linijoms metodai. Akredituoti 26 metodai, leidžiantys tiksliai nustatyti GM augalo kiekį tiriamame produkte. NMVRVI nuolat atliekami maisto produktų ir pašarų laboratoriniai tyrimai. 2013 m. buvo ištirti 79 pašarų mėginiai, 31 iš jų nustatyta genetinę modifikaciją viršijanti 0,9 proc. riba. Jei tokie pašarai nepaženklinti kaip tokie, kuriuose yra GM augalų, jie privalomai grąžinami tiekėjui arba perženklinami.
EMST išvados
1. Biologiškai aktyvūs genai ir baltymai įvairiais kiekiais yra įprastos sudedamosios maisto ir pašarų dalys. Patekę į žmonių ar kitų gyvūnų virškinimo traktą, DNR ir baltymai abai greitai suardomi iki smulkių fragmentų. 2. Daugybė mokslinių studijų, atliktų su maistui auginamais gyvūnais, patvirtina, kad rekombinantinė DNR ar baltymai, gauti iš GM augalų, neaptinkami nei šių gyvūnų audiniuose, nei skysčiuose, nei kituose iš gyvūnų gaunamuose valgomuose produktuose.
