Ar bus šią vasarą sezoninio darbo?

Šią va­sa­rą se­zo­ni­nio dar­bo pa­siū­ly­mų ne­daug. Braš­kėms skin­ti ar ki­tiems sku­biems ūkio dar­bams ūki­nin­kai ieš­ko kuo ma­žiau dar­bi­nin­kų – tau­po pi­ni­gus ir ner­vus. Moks­lei­viai ir stu­den­tai – ak­ty­viau­si dar­bo ieš­ko­to­jai, ta­čiau pa­siū­ly­mų jiems ma­žiau­siai. Už­sie­ny­je pa­si­rin­ki­mas di­des­nis: nuo 16 dar­bo va­lan­dų ūky­je iki tur­tuo­lių pa­ly­do­vių.„Se­zo­nas“ gat­vė­je pra­si­dė­jo

Šiau­lių pės­čių­jų bul­va­re jau sto­vi se­zo­ni­niai le­dų šal­dy­tu­vai.

Šiau­lie­tė Ni­jo­lė Pet­ke­vi­čie­nė – pen­si­nin­kė. Po ke­le­rių me­tų per­trau­kos ji vėl pra­dė­jo pre­kiau­ti le­dais. Mo­te­ris dir­ba kas ant­rą die­ną. Pa­si­kei­čia su anū­ke, ku­riai va­sa­rą dar­bo ir­gi rei­kia.

Pra­dė­ti vers­lą pa­tir­ties tu­rin­čiai mo­te­riai ne­bu­vo su­dė­tin­ga. „Pir­miau­sia – su­si­ras­ki­te bul­va­re vie­tą, ku­rio­je no­rė­tu­mė­te pre­kiau­ti. Vė­liau – į mies­to Sa­vi­val­dy­bę ją iš­si­nuo­mo­ti. Ta­da mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je iš­si­pir­ki­te vers­lo liu­di­ji­mą. Ka­dan­gi le­dai yra mais­to pro­duk­tas, ten­ka su­de­rin­ti pre­ky­bą su Vals­ty­bi­ne mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba“, – pa­ta­rė po­nia Ni­jo­lė.

Vie­ta bul­va­re mo­te­riai kai­nuo­ja 130 li­tų per mė­ne­sį. N. Pet­ke­vi­čie­nė pre­kiau­ja ru­tu­li­niais le­dais, ku­riuos įde­da į vaf­li­nius in­de­lius. Sa­ko, kad jie na­tū­ra­les­ni.

Mies­to sa­vi­val­dy­bės nu­ro­dy­mu, le­dų par­da­vė­jai šie­met tu­rė­jo pa­pil­do­mų iš­lai­dų. Šal­dy­tu­vai pri­va­lė­jo bū­ti ap­kli­juo­ti gel­to­na plė­ve­le, ant prie­kio už­kli­juo­ta mies­to emb­le­ma. Jei sklei­džia­mas skė­tis, jis taip pat tu­ri bū­ti gel­to­nos spal­vos.

„Gal ir gra­žiau, tvar­kin­giau, ta­čiau mums tai tik pa­pil­do­mos iš­lai­dos“, – sa­ko N. Pet­ke­vi­čie­nė ir jau da­bar ti­ki­si šil­to ru­dens, kad ga­lė­tų le­dais pre­kiau­ti iki spa­lio.

Vi­są gy­ve­ni­mą pre­ky­bi­nin­ke dir­bu­si mo­te­ris ma­no, kad su­si­ras­ti dar­bą žmo­nėms ne­tu­rė­tų bū­ti su­dė­tin­ga. „Svar­biau­sia no­rė­ti, mąs­ty­ti, drą­siai im­tis veik­los. Ta­čiau da­bar dau­gu­ma tin­gi“, – ma­no le­dų par­da­vė­ja.

Mu­zi­kan­tai gau­na au­kų, o ne pa­ja­mų

Gat­vė­je „dir­ba“ ir mu­zi­kan­tai. Akor­deo­ni­nin­kas Ro­lan­das šiuo me­tu stu­di­juo­ja Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je, o smui­ki­nin­kė Rū­ta – vers­lo eko­no­mi­ką Šiau­lių uni­ver­si­te­te. Rū­ta neat­me­ta, kad ka­da nors su­kurs vers­lą, su­si­ju­sį su mu­zi­ka.

Stu­den­tai pės­čių­jų gat­vė­je gro­ja šeš­tus me­tus. Žmo­nės no­riai au­ko­ja.

Gat­vės mu­zi­kan­tai neap­mo­kes­ti­na­mi, to­dėl ta­len­tin­giems stu­den­tams ar moks­lei­viams tai yra priim­ti­nas bū­das už­si­dirb­ti. Tie­sa, gro­ji­mu rei­kia ne­drums­ti vie­šo­sios tvar­kos, o svar­biau­sia – ne­kau­ly­ti pi­ni­gų iš praei­vių.

„Mes nie­ka­da ne­pra­šo­me pi­ni­gų su ke­pu­rė­mis. Ži­no­me, kad ka­bi­nė­ji­ma­sis at­stu­mia“, – sa­kė Ro­lan­das.

Se­zo­ni­nis dar­bas neap­si­mo­ka

Ar yra se­zo­ni­nio dar­bo pas ūki­nin­kus?

Ūki­nin­kas, ne­pa­no­ręs bū­ti įvar­din­tu, dės­tė tei­sy­bę apie vals­ty­bės po­žiū­rį į se­zo­ni­nį dar­bą: „Tal­ka įsta­ty­miš­kai eg­zis­tuo­ja, ta­čiau vi­si su ja su­si­ję poįs­ta­ty­mi­niai ak­tai yra pa­nai­kin­ti. Jei net ir tei­sė­tai pa­sam­dy­si žmo­nes sku­biems dar­bams ir už­suks į „sve­čius“ dar­bo ins­pek­to­rius, ga­li tek­ti pra­si­tam­py­ti teis­muo­se me­tus ar net dve­jus dėl ne­le­ga­laus dar­bo“.

Ūki­nin­kas sa­ko, kad dar­bo ins­pek­ci­ja tik dek­la­ruo­ja, jog bend­rau­ja su vers­li­nin­kais ge­ruo­ju, lei­džia jiems pa­si­tai­sy­ti, o iš tie­sų – ver­žia­si į lau­kus, tik­ri­na ir ker­ta iš pe­ties. Kai pa­pra­šai aiš­kiai iš­dės­ty­ti vi­sas tai­syk­les – pa­siun­čia aiš­kin­tis į Vil­nių.

„Už­sie­nio vals­ty­bės į se­zo­ni­nių dar­bų ap­mo­kes­ti­ni­mą žiū­ri kaip į men­ka­ver­tes pa­ja­mas, to­dėl vi­sa ap­skai­ta ir įdar­bi­ni­mas yra su­pap­ras­tin­ti, – tei­gia ūki­nin­kas. – Pas mus val­di­nin­kai, ku­rie ne­su­ku­ria jo­kio vi­daus pro­duk­to, ap­krau­na tik rū­pes­čiais.“

Vy­ras tvir­ti­na, kad šį se­zo­ną žmo­nių bus pa­sam­do­ma daug ma­žiau, nei jų iš tie­sų rei­kė­tų.

Val­džios gal­vos apy­tuš­tės

Jau­nuo­lių iki 18 me­tų darb­da­viai ven­gia, nes šie dau­ge­lio dar­bų ne­ga­li dirb­ti, jų dar­bo lai­kas yra ri­bo­tas, o įdar­bi­ni­mo są­ly­gos su­dė­tin­ges­nės nei suau­gu­sio žmo­gaus. Sam­dy­ti ke­lioms die­noms neap­si­mo­ka pa­čiam dar­buo­to­jui.

„Ne­rei­kia nie­kam au­ko­tis, tie­siog pa­da­ry­ki­me, kad vi­siems bū­tų ge­riau. Val­džia ma­te­ma­ti­ką iš­mo­ko tik da­li­nai – atim­ti ir pa­da­lin­ti. O pri­dė­ti ir steng­tis, kad dau­gin­tų­si žmo­nėms – ne­mo­ka. Mums tu­rė­tų net pri­mo­kė­ti, kad mes įdar­bi­na­me moks­lei­vius ir stu­den­tus. Da­bar dau­gu­ma jų iš­le­kia dirb­ti į už­sie­nio ūkius. O ga­lė­tų dirb­ti čia, tau­so­ti svei­ka­tą ir pa­kan­ka­mai už­dirb­ti“, – tvir­ti­no „Šiau­lių kraš­tui“ ūki­nin­kas.

Sten­gia­si sam­dy­ti il­ges­niam lai­kui

Dai­nius Ser­va, braš­kių ūkio sa­vi­nin­kas, se­niai ne­be­sam­do se­zo­ni­nių dar­buo­to­jų de­šim­ti­mis. Pa­kan­ka 5-6 žmo­nių. Jei rei­kia pa­pil­do­mai – pa­ka­bi­na skel­bi­mą dar­bo bir­žo­je.

Ūki­nin­kas džiau­gia­si tais dar­buo­to­jais, ku­riems te­ko ra­gau­ti pa­na­šios duo­nos už­sie­nio ūkiuo­se. Jie mo­ka na­šiai dirb­ti, ne­da­ro bro­ko.

Anks­čiau braš­kes tek­da­vo nu­skin­ti per tris sa­vai­tes. Da­bar, „su­žai­dus“ braš­kių veis­lė­mis, ski­na­ma ko­ne du mė­ne­sius.

Kai ūki­nin­kas sam­dy­da­vo po 30 dar­buo­to­jų, pel­no bū­da­vo ma­žiau. Braš­kėms par­duo­ti žmo­gaus ne­sam­do. Tai spė­ja at­lik­ti ūki­nin­ko žmo­na ir vai­kai.

Ūki­nin­kui ge­rai bū­tų, jei ga­lė­tų pa­sam­dy­ti žmo­gų ke­lioms die­noms ar sa­vai­tei. Da­bar tai pra­ktiš­kai neį­ma­no­ma. Rei­kia su­tvar­ky­ti daug įdar­bi­ni­mo do­ku­men­tų. Dar die­na praeis, kol žmo­gus praeis me­di­ci­ni­nę ko­mi­si­ją. Vie­nin­te­lis to­kios dar­bo su­tar­ties pliu­sas – pa­si­bai­gus dar­bams, pa­pras­čiau at­leis­ti.

„To­kia sis­te­ma ne­nau­din­ga nei mums, nei dar­buo­to­jui. Nė vie­nas iš ūki­nin­kų ne­tu­ri­me lai­ko by­li­nė­tis su dar­bo ins­pek­ci­ja, to­dėl ne­ri­zi­kuo­ja­me“, – aiš­ki­na D. Ser­va.

Kiek už­dir­ba braš­kių sky­nė­jas? D. Ser­va neatsk­lei­džia skai­čių, ta­čiau ti­ki­na, kad pa­kan­ka­mai: „Jei žmo­gus ma­žai už­dir­ba, jis ūkiui ne­rei­ka­lin­gas. Kam kan­kin­ti jį ir sa­ve?“

Moks­lei­viams – nė vie­no pa­siū­ly­mo

Ri­ma Šeš­ku­tė, Šiau­lių te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Dar­bo iš­tek­lių sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja, tei­gia, kad moks­lei­viai nuo 14 me­tų ir stu­den­tai dar­bo dau­giau­siai su­si­ran­da per pa­žįs­ta­mus ar­ba pa­gal skel­bi­mus.

Anot R. Šeš­ku­tės, Dar­bo bir­žos tink­la­la­py­je no­rin­tiems dirb­ti stu­den­tams ir moks­lei­viams yra at­si­ras sky­rius. Tie­sa, tą­dien ten bu­vo tik trys dar­bo pa­siū­ly­mai ir vi­si tin­ka­mi tik su­lau­ku­siems 18 me­tų: rei­ka­lin­gas bar­me­nas-pa­da­vė­jas, par­da­vė­jas ir pro­gra­muo­to­jas.

Ak­ty­vi paieš­ka, bet nau­dos ma­žai

Jau­ni­mo dar­bo cent­ro dar­buo­to­ja Jo­lan­ta Bag­do­na­vi­čie­nė ak­cen­tuo­ja, kad 14-17 me­tų jau­nuo­liai dar­bo ieš­ko ak­ty­viau­siai, ta­čiau ga­li­my­bių jiems įsi­dar­bin­ti – ma­žiau­siai: „Pa­ta­ria­me ieš­ko­tis dar­bo in­ter­ne­te, klau­si­nė­ti tė­vų, pa­žįs­ta­mų“.

Įs­ta­ty­mai lei­džia moks­lei­viams nuo 14 iki 18 me­tų dirb­ti leng­vus dar­bus. Moks­lei­viams lei­džia­ma ra­vė­ti dar­žus, so­din­ti gė­les, ta­čiau dau­gu­ma jų dirbs ne­pil­ną dar­bo die­ną. Taip pat lei­džia­ma rink­ti vais­ta­žo­les, kan­ko­rė­žius, ga­ny­ti na­mi­nius paukš­čius, vars­ty­ti raiš­te­lius į ba­tus, ap­reng­ti dra­bu­žiais lė­les, iš­ne­šio­ti spau­dą, fo­tog­ra­fuo­tis ir fil­muo­tis se­si­jo­se, ne­tu­rin­čio­se nei­gia­mo po­vei­kio do­ro­vei.

Do­ro­vė už ri­bų

Ieš­kan­tiems se­zo­ni­nio dar­bo in­ter­ne­to pla­ty­bė­se, pir­miau­sia į akis kren­ta dau­gy­bė skel­bi­mų apie dar­bą Ang­li­jos, Da­ni­jos, Šve­di­jos ar Nor­ve­gi­jos ūkiuo­se. Dar­bas daž­niau­siai le­ga­lus, ne­blo­gai ap­mo­ka­mas, ta­čiau ga­li tek­ti varg­ti ir po 16 va­lan­dų per pa­rą. Mie­go­ti pa­la­pi­nė­se, praus­tis lau­ko du­šuo­se. Pa­na­šių pa­siū­ly­mų apie to­kį dar­bą Lie­tu­vo­je – ko­ne vie­nas iš šim­to.

Dar la­biau jau­ni per­spek­ty­vūs žmo­nės vi­lio­ja­mi leng­vu už­dar­biu tink­li­nio mar­ke­tin­go sri­ty­je. Taip pat siū­lo­ma už­dirb­ti in­ter­ne­te nuo­lat spau­di­nė­jant įvai­rias nuo­ro­das.

Ne ma­žiau skel­bi­mų, siūlančių už­si­dirb­ti eg­zo­tiš­kų ša­lių ku­ror­tuo­se. Ieš­ko­ma ani­ma­to­riaus, ku­ris vieš­bu­čių lan­ky­to­jams ren­gia įvai­rias pra­mo­gas, gra­žioms mer­gi­noms siū­lo­mas šo­kė­jos dar­bas ar kon­su­ma­to­rės. Tai mer­gi­nos, ku­rios tar­si ne­ty­čia at­si­ran­da ša­lia įkau­šu­sio tur­tin­go ka­vi­nės lan­ky­to­jo, pa­lai­ko jam kom­pa­ni­ją, o šis, už­liū­liuo­tas ža­vios mo­ters ke­rų, ne­gai­lė­da­mas že­ria pi­ni­gus į ka­są. Iš strip­ti­zo šo­kė­jos rei­ka­lau­ja­ma pa­tir­ties, o kon­su­ma­to­rei jos ne­rei­kia. Pa­kan­ka ge­ros iš­vaiz­dos.

Taip pat stu­den­tėms siū­lo­mas ir „web­mo­de­lio“ dar­bas: per in­ter­ne­ti­nę ka­me­rą bend­rau­ti su pa­dy­ku­siais klien­tais.

Alvydas Januševičius