Statistikos departamentas praneša, kad gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, antrąjį 2009 m. ketvirtį šalyje buvo 223 tūkst. bedarbių, o nedarbo lygis sudarė 13,6 procento. Nors bedarbių skaičius ir nedarbo lygis tebedidėjo, tačiau jau kiek lėčiau.
Per antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis išaugo 1,7 procentinio punkto, per pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2008 m. ketvirčiu, jis buvo padidėjęs 1,5 karto.
Nedarbo didėjimui įtakos turėjo besitęsiantis ekonomikos nuosmukis ir sparčiai mažėjantis laisvų darbo vietų skaičius.
Vyrų nedarbo lygis antrąjį 2009 m. ketvirtį buvo 16,7 procento, moterų – 10,4 procento. Didesnį vyrų nedarbą nulėmė spartus pramonės ir statybos įmonėse dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimas.
Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis per antrąjį ketvirtį išaugo 4,6 procentinio punkto – iki 29,6 procento. Žemiausias (6,9 proc.) jaunimo nedarbo lygis buvo antrąjį 2007 m. ketvirtį.
Nedarbo lygis 2004–2009 metais
Nedarbo lygis visose Baltijos šalyse buvo aukštas. Baltijos šalių statistikos tarnybų duomenimis, antrąjį 2009 m. ketvirtį nedarbo lygis Latvijoje buvo 16,7, Estijoje – 13,5 procento. Per ketvirtį nedarbo lygis Latvijoje išaugo 2,8, o Estijoje – 2,1 procentinio punkto. Palyginti su antruoju 2008 m. ketvirčiu, nedarbo lygis Lietuvoje išaugo 3 kartus, Estijoje – 3,4, Latvijoje – 2,7 karto.
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, antrąjį 2009 m. ketvirtį buvo 223 tūkst. bedarbių – 29 tūkst. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Bedarbių skaičiaus augimo tempas antrąjį 2009 m. ketvirtį buvo lėtesnis nei pirmąjį. Per antrąjį ketvirtį jų skaičius išaugo 15 procentų (per pirmąjį ketvirtį – 1,5 karto).
Antrąjį 2009 m. ketvirtį šalyje 186 tūkst. bedarbių nurodė, kad anksčiau dirbo. Daugiausia (54 tūkst., arba 29 proc.) antrąjį 2009 m. ketvirtį bedarbiais tapusių asmenų buvo iš apdirbamosios gamybos įmonių, 41 tūkst., arba 22 procentai, – iš statybos, 29 tūkst., arba 16 procentų, – iš prekybos įmonių.
Didžiąją bedarbių dalį antrąjį 2009 m. ketvirtį sudarė asmenys, nedirbę trumpiau nei 6 mėn. Tokių asmenų buvo 127 tūkst., arba 57 procentai visų bedarbių. Ilgalaikių bedarbių, tai yra asmenų, ieškančių darbo vienus metus ir ilgiau, antrąjį 2009 m. ketvirtį skaičius išaugo iki 46 tūkst. Pirmąjį 2009 m. ketvirtį tokių bedarbių buvo 38 tūkst. Abu šių metų ketvirčius ilgalaikiai bedarbiai sudarė penktadalį visų bedarbių.
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, neturintys darbo respondentai darbo ieškojo ne tik padedami darbo biržos. Daugiausia (156 tūkst.) bedarbių darbo ieškojo per draugus ir gimines, 151 tūkst. – per valstybinę darbo biržą, 145 tūkst. – darbo skelbimuose žiniasklaidoje, 111 tūkst. – kreipėsi tiesiai į darbdavius.
Išaugus nedarbui, antrąjį 2009 m. ketvirtį šalyje užimtų gyventojų skaičius sumažėjo 10,8 tūkst., arba 0,8 procento, antrąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2008 m. ketvirčiu, – 103 tūkst., arba beveik 7 procentais. Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2009 m. ketvirtį šalyje buvo 1 mln. 422 tūkst. užimtų gyventojų. Per metus ypač (23 proc.) sumažėjo dirbančiųjų statyboje, pramonėje (13,4 proc.) ir prekyboje (9 proc.). Per antrąjį ketvirtį šiuose sektoriuose dirbančių asmenų mažėjimo tempas buvo lėtesnis atitinkamai 7, 2 ir 5 procentais. Per ketvirtį 8 tūkst. padaugėjo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje dirbančių asmenų, kitos aptarnavimo veiklos įmonėse – 6 tūkst., finansinėse ir draudimo įmonėse – 4,1 tūkst. Per ketvirtį šiek tiek išaugo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, informacijos ir ryšių, administracinėje ir aptarnavimo, švietimo bei žmoni! ų sveikatos priežiūros ir socialinio darbo darbuotojų skaičius.
Antrąjį 2009 m. ketvirtį užimtumo lygis sudarė 60,3 procento, per ketvirtį jis sumažėjo 0,7 procentinio punkto, o prieš metus užimtumo lygis buvo 4,3 procentinio punkto didesnis. Antrąjį 2009 m. ketvirtį vyrų ir moterų užimtumas beveik susilygino (vyrų sudarė 60,3, moterų – 60,4 proc.). Per metus vyrų užimtumo lygis sumažėjo 7,7, moterų – 0,9 procentinio punkto.
Nedarbo lygis Europos Sąjungoje ir pasaulyje
Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. nedarbo lygis Europos Sąjungoje didėjo. Eurostato duomenimis, 2009 m. liepos mėn. nedarbo lygis, pašalinus sezono įtaką, 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse sudarė 9 procentus, o tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 7 procentus. 2009 m. liepos mėn. didžiausias nedarbo lygis buvo Ispanijoje – 18,5, Latvijoje – 17,4, Lietuvoje – 16,7, Estijoje1 – 13,3 procento. Žemiausias nedarbo lygis išlieka Nyderlanduose – 3,4, Austrijoje – 4,4, Kipre – 5,5, Danijoje – 5,9, Slovėnijoje – 6 procentai.
2009 m. liepos mėn. nedarbo lygis Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo 9,4 procento, prieš metus – 5,8 procento, o Japonijoje atitinkamai – 5,7 ir 4 procentai.
