Jei Didžioji Britanija neskirs pakankamo dėmesio tradicinėms energetikos rūšims, o ypač branduolinei energetikai, 2030-aisiais britai susidurs su elektros energijos trūkumo bei brangstančios elektros problema.
Energetikos ir politikas analitikas Tony Lodge'as (Centre for Policy Studies) šių metų pradžioje pristatė naujausią studiją „Atominis laikrodis: kaip dabartinė Britanijos valdanti koalicija žaidžia su šalies energetine politika“.
Studijoje pabrėžiama, kad vyriausybė ėmėsi priemonių reguliuoti elektros kainas ir skatinti atsinaujinančių energetikos šaltinių panaudojimą. Tačiau pernelyg didelis dėmesys lėtai atsiperkantiems atsinaujinantiems šaltiniams ir vangiai plėtojamas branduolinė energetika tik padidins šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro. Be to, šaliai gresia elektros trūkumas bei didesnės elektros energijos kainos, kurios neigiamai paveiks D. Britanijos įmonių konkurencingumą.
Kad neišsipildytų juodasis scenarijus, analitikai D. Britanijos valdžiai siūlo subalansuotą energetikos plėtrą, didinant branduolinės energetikos pajėgumus.
Energijos poreikis augs dvigubai
2010 m. D. Britanijoje buvo pagaminama 384 TWh elektros energijos – 1,1 proc. daugiau nei 2009 metais. Tačiau analitikų teigimu, energijos poreikis iki 2050 m. turėtų išaugti dvigubai, nes vis daugiau elektros sunaudojama įmonių ir gyventojų reikmėms (pvz. būstui šildyti). Didesni elektros pajėgumai bus reikalingi ir užtikrinti atsinaujinančių šaltinių tiekimo stabilumą.
Paradoksalu, bet elektros poreikiui didėjant, gamybos pajėgumai mažėja. D. Britanijos elektros gamybos pajėgumai šiuo metu siekia 90 tūkst. MW. Apie 7 tūkst. MW pagaminama praėjusio amžiaus septintame ir aštuntame dešimtmetyje pastatytose atominėse jėgainėse, kurias artimiausiu metu numatoma uždaryti. Taip pat dėl ES aplinkosaugos reikalavimų iki 2016 metų turės būti uždarytos anglies ir mazuto šiluminės elektrinės, kurios dabar teikia pusę D. Britanijai žiemos metu reikalingos energijos .
Ataskaitos duomenimis per ateinančius kelerius metus elektros energijos generavimo D. Britanijoje pajėgumai sumažės iki 75 proc.
Analitikų teigimu, valdžia rizikuoja prisidėti prie to, kad 2025 metais šalis gali tapti pavojingai priklausoma nuo dujų tiekimo – daugiau nei 80 proc. reikalingos elektros energijos būtų generuojama dujas naudojančiose elektrinėse. Šiuo metu 52 proc. D. Britanijos elektros energijomis pagamina dujomis, 23 proc. – anglimi kūrenamos elektrinės, 15 proc. elektros pagamina branduolinės elektrinės ir 6 proc. tenka atsinaujinančių išteklių energetikai.
Negana to, apskaičiuota, kad 20 naujų dujomis kūrenamų jėgainių statyba Britanijoje pareikalautų naujų 110 mlrd. svarų sterlingų vertės investicijų.
Didelių sąskaitų grėsmė
Prognozuojama, kad iki 2030 m. elektros kaina D. Britanijoje gali išaugti trečdaliu, o pesimistiniais skaičiavimais – net ir padvigubėti. Tai reiškia, kad už „energetinio skurdo“ ribos gali atsidurti trečdalis šalies šeimų, arba 8,5 mln. namų ūkių. Sąnaudos didės ir verslui, o ypač sunkiajai pramonei – plieno liejykloms, statybinių medžiagų gamintojams.
Be to, energija bus brangesnė ir dėl mokesčių naštos – siekiant aukštų ES anglies dvideginio išmetimų standartų, specialus mokestis bus taikomas 75 proc. pagaminamos energijos, o sąskaitas apmokės gyventojai ir energijai reiklios pramonės šakos.
Alternatyvūs šaltiniai – ne panacėja
D. Britanija entuziastingai ėmėsi alternatyvios energetikos skatinimo, tačiau studijoje teigiama, kad atsinaujinančių resursų plėtra pasirodė brangi mokesčių mokėtojų kišenei.
Buvo viliamasi, kad šalies energetines problemas galėtų išspręsti atsinaujinančių šaltinių, visų pirma vėjo jėgainių parkų naudojimas. Tačiau D. Britanijai nepavyko pasiekti, kad 2010 m. dešimtadalis reikiamos elektros energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių; gamtinės sąlygos lemia, kad nors statomi nauji vėjo jėgainių parkai, jie ženkliai neprisideda prie bendro energijos kiekio dalies.
Analitikai cituoja duomenis, kad, nepaisant brangių investicijų, tik Škotijoje vėjų jėgainių parkai išnaudoja per 30 proc. pajėgumų, Anglijoje ir Velse pajėgumai tesiekia 15-20 proc.
Todėl specialistai ragina jokiu būdu nestatyti naujų vėjo jėgainių, neįsitikinus jų veikimo stabilumo tam tikrose geografinėse vietovėse. Negana to, D. Britanijoje dėl klimatinių sąlygų labai abejotinas saulės kolektorių išnaudojimas, kuris neužtikrina stabilaus energijos tiekimo.
Subalansuota energijos šaltinių plėtra
Didėjantį elektros poreikį galėtų patenkinti nauji branduolinės energetikos projektai. Naujoji D. Britanijos vyriausybė atmetė senuosius planus atsisakyti atominės energetikos, ir yra numačiusi leisti statyti 5 naujus reaktorius Hinkley, Sizewell, Wylfa, Oldbury ir Sellafield jėgainėse, kurie turėtų pradėti veikti tarp 2018 ir 2023 m.
Taigi, D. Britanijoje per artimiausius kelis metus šalies atominėse elektrinėse gamyba sumažės trim ketvirtadaliais. Analitikai pastebi, kad jei ir toliau bus atidėliojama naujų reaktorių statyba, jie pradės teikti energiją ne anksčiau kaip 2025-aisiais.
Siekiant D. Britanijos ekonomikos atsigavimo, analitikai siūlo didinti pramonės gamybos pajėgumus, tačiau šio tikslo įgyvendinti nepavyks jei vietinės energijos kainos nebus konkurencingos.
Todėl analitikai ragina Vyriausybę elgtis ryžtingai - ne vien susitelkti į alternatyvių šaltinių plėtrą, tačiau plėtoti subalansuotą energetikos sistemą, kurioje savo vietą turėtų ir iškastinio kuro jėgainės, ir „žalioji“ energetika, ir branduolinė energetika. Pabrėžiama, kad valdžiai reiktų ne remtis „Fukušimos pamokomis“ ir riboti atominės energetikos plėtros iniciatyvas, o atvirkščiai – branduolinę energetiką skatinti, nes tai efektyvus energijos gamybos šaltinis.
