Europos Komisijai pateikus pasiūlymus sukurti bendrą euro zonos bankų priežiūros mechanizmą. Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta sako, kad tai bene svarbiausias šios Komisijos pasiūlymas, kurį įgyvendinus, valstybės ir mokesčių mokėtojai, bankai ir jų klientai bus gerokai saugesni.
„Kuriamas vieningas Europos bankų priežiūros mechanizmas yra istorinis žingsnis, siekiant, kad tokia krizė, kokia įvyko Europoje 2008-aisias metais dėl neatsakingos kreditų politikos, daugiau nebepasikartotų.
Priežiūros sistema bus atvira ir ne euro zonos šalims. Esu įsitikinęs, kad Lietuva, skaudžiai nukentėjusi nuo finansinės krizės, įžvelgs papildomo europinio saugiklio svarbą šalies finansų sektoriui bei rimtai apsvarstys galimybę prisijungti prie siūlomo mechanizmo", - sako A. Šemeta.
Europos Komisijos Prezidentui Chose Manueliui Barozui (Jose Manuel Barroso) trečiadienį paskelbus, kad visi euro zonos bankai nuo 2014 m. bus reguliuojami bendro regiono priežiūros organo - Europos centrinio banko (ECB), pradedamas skaičiuoti laikas, kada į ECB rankas bus perduotas Lietuvos bankų reguliavimas.
Taip, pasak DNB vyresniojo analitiko Roko Bancevičiaus, bus panaikintos spekuliacijos dėl vietos politikų įtakos priimant vienus ar kitus bankų reguliavimo sprendimus.
R. Bancevičiaus teigimu, bendraeuropinio bankų reguliuotojo atsiradimas yra būtinas žingsnis apdraudžiant visų ES bankų indėlius po vienu skėčiu. Pagal naująją tvarką ECB galės uždaryti reguliuotojo taisyklių nesilaikantį banką atimdamas licenciją.
ECB prižiūrės visus Europos Sąjungoje veikiančius bankus (beveik 6000). Tai yra didelis pasikeitimas, nes anksčiau diskutuota tik dėl bendros sisteminės svarbos bankų priežiūros.
Centriniai bankai šalyse vykdys kasdienę sistemos priežiūrą, tačiau inspekcijos, streso testai, kapitalo pakankamumo tikrinamas bus atliekamas ECB.
Pasak R. Bancevičiaus, pagrindinė krizės euro zonoje priežastis yra bendrų finansinių įsipareigojimų buvimas Europoje, nors patys įsipareigojimai yra prisiimami individualiai pačių šalių. Norint išspręsti krizės priežastis ir išsaugoti bendrą Europos valiutą teks eiti didesnio federalizmo Europoje keliu.
„Vieninga bankų priežiūros sistema Europoje yra vienas iš žingsnių didesnės politinės integracijos link. Dar svarbiau, kad bendrai prižiūrint bankus bus įmanoma ES lygiu apdrausti indėlius visoje bendrijoje. Tai sumažins indėlių nutekėjimą iš krizės paveiktų šalių", - sako DNB analitikas.
Kaip ELTA jau skelbė, ECB bus atsakingas už tokias užduotis kaip kredito įstaigų veiklos leidimų suteikimas, atitiktis kapitalo, finansinio sverto ir likvidumo reikalavimams ir finansinių konglomeratų priežiūra. Kai bankas pažeis ar rizikuos pažeisti teisės aktais nustatytus kapitalo reikalavimus, ECB turės galimybę imtis ankstyvosios intervencijos priemonių ir reikalauti, kad bankai imtųsi taisomųjų veiksmų.
Pagal EK įstatymo projektą, ECB turės parengti bendrą taisyklių rinkinį ir užtikrinti reguliavimo suderinamumą 27 ES narių bankų priežiūros srityje. Panaši ECB veikla vykdoma ir dabar, teigiama EK pranešime.
Nacionaliniai reguliuotojai toliau atliks svarbų vaidmenį vykdydami kasdienę bankų priežiūrą ir įgyvendindami ECB sprendimus.
EK tikisi, kad bendras bankų priežiūros mechanizmas euro zonoje pradės veikti nuo 2013 m. sausio 1 d. Tam būtina, kad įstatymo projektui pritartų Europos Parlamentas, euro zonos šalių ministrai ir galbūt ES ar euro zonos valstybių vadovai.
Įsigaliojus naujam įstatymui, ECB, visų pirma, įgis teisę nuo 2013 m. pradžios pasirinkti bankus savo priežiūrai. Nuo 2013 m. liepos 1 d. ECB prižiūrės visus euro zonos didelės sisteminės svarbos bankus, o nuo 2014 m. sausio 1 d. bendras priežiūros mechanizmas apims visus bankus.
ECB už savo priežiūros veiklą turės atsiskaityti Europos Parlamentui.
