Kitų metų biudžeto projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Pakartotinas biudžeto svarstymas Seime planuojamas gruodžio 7 dieną.
Seime svarstomas kitų metų biudžeto projektas tradiciškai susilaukė gausios opozicijos atstovų kritikos. Kitų metų biudžeto projekte strėlės smigo į esą pernelyg optimistinį pajamų surinkimo planą, o ypač planus surinkti žymųjį milijardą litų iš šešėlio, skirti lėšų Valdovų rūmams, ilgalaikiam turtui įsigyti, Premjero rezidencijai. Tuo tarpu valdantieji teigė girdintys, kad opozicija „kritikuoja viską iš eilės", nesigilindama į esmę.
„Pajamų optimistinės prognozės nustelbia net išlaidų dalį. 2 mlrd. litų (po milijardą iš šešėlio ir ekonomikos augimo –ELTA) papildomos pajamos, kad ir kaip džiugiai skambėtų, turi būti pagrįstos realiais skaičiais, įstatymų projektais, o ne vien nukabintos nuo lubų", –kalbėjo "darbietis" Vytautas Gapšys.
Socialdemokratas Algirdas Butkevičius pajamų planą irgi vadino optimistiniu ir teigė pasigendantis aiškaus plano, kaip bus ištrauktas milijardas iš šešėlio.
"Biudžetą sukuria žmonės. Pažiūrėkime, kaip kinta mokesčių mokėtojų skaičius Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, apdraustųjų skaičius per pastaruosius tris mėnesius sumažėjo daugiau nei 31 tūkst., juridinių asmenų skaičius irgi sumažėjo 11 tūkst. Tai kas kaupia biudžeto pajamas. (...) Manau, būtų mažiau politikavimo, jei prie jo pamatytume veiksmų programą. Bet jei jų nėra, tai paliekama galimybė diskutuoti, kaltinti vieni kitus", – sakė A. Butkevičius.
Socialdemokratas kritikavo valdančiuosius ir už patį biudžeto formavimą, esą nėra išskiriami prioritetai ir išlaidos kerpamos daugmaž vienodai.
„Biudžetas neatitinka programinių nuostatų, kai visos programos mažinamos vienodu dydžiu. Kai kurioms programoms galbūt nereikia mažinti asignavimų. Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Muitinei mažiname, o iš kitos pusės, reikalaujame, kad jie kovotų su korupcija, šešėliu", –sakė A. Butkevičius.
„Darbietis" V. Gapšys išsakė kritiką dėl esą sunkiai suvaldomos skolos, akcizų, atlyginimų valstybės sektoriuje politikos.
„Tvarkietis" Valentinas Mazuronis kritikavo valdančiuosius už išlaidavimą tose srityse, kuriose, pasak jo, to nereikėtų daryti.
„Manau, kad tai yra biudžetas, kuriame apstu perteklinio išlaidavimo, ir jis įdėtas į tas eilutes, kur jo nereikia. Pradėkime nuo žymiųjų Valdovų rūmų –16 mln. litų, ilgalaikio turto įsigijimas –8 mln. litų ir išlaidavimo simbolis –Premjero rezidencija – 600 tūkst. litų", – vardino V. Mazuronis.
Valdovų rūmai, pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko, buvo didelės dalies norinčiųjų rėžti išlaidas taikinyje.
„Jei sudėtume visus pasiūlymus sumažinti Valdovų rūmų asignavimus, tai reikėtų iš esmės juos iškasti ir duobę užkasti. Pasiūlymų iš jų atimti pinigus yra gerokai daugiau nei galima tikėtis iš kitų dalykų", –sakė K. Glaveckas.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovas Vitas Matuzas prisiminė, kad ir praėjusiais metais svarstant šiųmetį biudžetą opozicijos skepticizmas liejosi per kraštus.
„Dabar vėl opozicija paleido kritikos strėles, kad formavimo principai ne tokie. Nieko verta, nes galima kritikuoti viską iš eilės nesigilinant į esmę", –sakė V. Matuzas.
Išlaidavimu valdančiuosius kaltinantiems opozicijos atstovams jis priminė, kad vien jų iniciatyva paleisti Seimą, kai kurių parlamentarų skaičiavimu, kainavo 38 tūkst. litų.
„Mes turime iki 2012 metų atitikti Mastrichto kriterijus. Ne mažiau svarbu, kad yra numatyti konkretūs veiksmai, kaip tai padaryti. Tai yra papildomos pajamos iš valstybės turto ir šešėlinės ekonomikos. Manau, kad turime atsispirti nuo politizuotos ekonomikos ir pereiti prie skaidraus valdymo", –kalbėjo V. Matuzas.
Jis taip pat sakė neabejojantis tikslais ištraukti milijardą iš šešėlio.
„Mes visus kontrabandininkus guldysime veidais į purvą, o jų stogus teisėsaugininkai nukrapštys", –vaizdingai kalbėjo V. Matuzas.
Jo bendrapartietis Rimantas Jonas Dagys daugelio opozicijos atstovų kalbas apibūdino taip: "Padūsavimai, gerbiamieji".
Į kai kurių opozicijos atstovų kritiką, kad nėra kalbama apie sumažintų pensijų kompensaciją ir kitas išlaidas, Premjeras Andrius Kubilius atsakė, kad ir kitų metų biudžetas turi likti taupus.
„Ir kitų metų biudžetas lieka taupus, ir jis privalo tokiu likti. Nežaiskime su ugnimi. Nors ir ekonomikoje yra pozityvių požymių, atsigauna eksportas, bendros tendencijos yra neblogos, bet turime matyti giliau", –sakė A. Kubilius.
Premjeras atkreipė dėmesį į situaciją euro zonoje, į tai, kad sunkumų prispausta Airija kreipėsi dėl paramos.
„Tai reiškia, kad galvoti apie tai, kad jau ryt ar poryt gyvenimas bus nuostabus, būtų klaidinga. Norėtųsi būti dosnesniais, tačiau tenka atsiprašyti ir likti negailestingu dėl to, kad negalime sau leisti kokio nors atsipalaidavimo. Nėra pinigų dosnumui ir gerumui", –sakė A. Kubilius.
Kaip ELTA jau rašė, Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė Vyriausybei kitų metų biudžeto išlaidas didinti kiek daugiau nei 30 mln. litų. Daugiausia didinti asignavimus siūloma pasiruošimui 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatui. Tam išlaidas siūloma padidinti 26 mln. litų, iš jų 20 mln. litų skirti Kauno arenos automobilių stovėjimo aikštelei įrengti, 6 mln. litų –daugiafunkcinio sporto komplekso Prienuose statybai.
Komitetas siūlo papildomai 50 tūkst. litų skirti socialinei paramai nusipelniusiems sporto veteranams. Raginama surasti papildomus 4,2 mln. litų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, iš jų 1,2 mln. litų –operatyvinei veiklai stiprinti, 1 mln. litų –transporto išlaidoms, 2 mln. litų –mokėjimui už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, budėjimą.
Pajamų srityje Vyriausybei siūloma 300 mln. litų padidinti planuojamas pajamas iš valstybės valdomų įmonių mokamų pelno mokesčio ir dividendų.
Komiteto nuomone, 250-300 mln. litų būtų galima gauti iš valstybinio turto privatizavimo.
Pritardamas Ekonomikos komiteto siūlymui, Biudžeto ir finansų komitetas siūlo taupyti atsisakant investicijų į kompiuterius, baldus ir lengvuosius automobilius. Taip pat yra siūloma apsvarstyti frakcijos Tvarka ir teisingumas nario Andriaus Mazuronio pasiūlymą sumažinti 2011 metais planuojamus skirti biudžeto pinigus ministerijų, valstybės įstaigų bei kitų institucijų ilgalaikiam turtui įsigyti.
Spalio 14 d. Vyriausybė specialiame posėdyje pritarė kitų metų biudžetui. Planuojamos kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis –27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. –europinės lėšos. Nacionalinio biudžeto asignavimai planuojami 29 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. –europinės lėšos.
Biudžeto projekte yra numatomos 2,4 mlrd. litų didesnės pajamos nei šiemet. Po milijardą litų tikimasi gauti iš ekonomikos augimo ir "šešėlinio" verslo. Daugiausia, arba 41,2 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų, ketinama surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio, 18,3 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų ketinama surinkti iš gyventojų pajamų mokesčio. Akcizų 2011 m. biudžeto projekte suplanuota 3 576,5 mln. litų. Iš pajamų iš pelno mokesčių numatoma gauti apie 1,178 mlrd. litų.
Kitąmet planuojama gauti apie 70 mln. litų daugiau pajamų iš valstybinio miško kirtimų per mokesčius, kuriuos moka urėdijos, taip pat 50 mln. litų daugiau iš valstybinės žemės pardavimo. Kitąmet bus gauta tris kartus mažiau Lietuvos banko likutinio pelno nei 2010-aisiais.
Išlaidos numatomos 700 mln. litų didesnės nei šiemet. Jos labiausiai auga dėl skolos aptarnavimo ir dotacijų savivaldybėms. Skolos aptarnavimo išlaidos kitąmet bus 325 mln. litų didesnės nei šiemet. Dėl socialinės paramos gavėjų išlaidos augs 410 mln. litų, dėl ikimokyklinio ugdymo krepšelio įvedimo tikslinė dotacija savivaldybėms augs 193 mln. litų.
