Kaip sakė Saugos tyrimų centro (OJK) vadovas Martas Otsas, po pirminės iškeltos dalies apžiūros jis nemano, kad ekspertai nustatys kažką kita, nei buvo patvirtinta prieš pusmetį paskelbtose oficialiose ataskaitose.
„Žinoma, viskas paaiškės, kai bus atlikta laboratorinė analizė ir bus parengtas skaitmeninis laivo modelis, nes galiausiai jis turi galutinai parodyti, kodėl laivas nuskendo“, – sakė M. Otsas.
Jis pridūrė, kad jūrų ekspedicija, įskaitant nuskendusio kelto automobilių denio apžiūrą, buvo sėkmingesnė nei tikėtasi.
„Mums pavyko atlikti povandeninius darbus abiem maršrutais iki automobilių denio pabaigos ir rūpestingai nufilmuoti. Taip pat patikrinome visas duris, specialistai pažymėjo, (...) kurios buvo uždarytos, kurios – atidarytos (...) Aš daugiausiai mačiau uždarytas duris“, – sakė jis.
Balandžio mėnesį buvo pranešta, kad Švedijos vyriausybė skyrė 25 mln. kronų (maždaug 2,2 mln. eurų) papildomai „Estonia“ katastrofos tyrimo veiklai. Šie pinigai buvo skirti kelto atitrūkusių laivapriekio vartų iškėlimui ir automobilių denio filmavimui, siekiant nuodugniau apžiūrėti nuskendusį keltą.
Pagal prieš pusmetį patvirtintą oficialią poziciją keltas nuskendo dėl laivapriekio vartų. M. Otsas tuomet sakė, kad iškelti vartai bus nugabenti į Estiją.
1994-ųjų rugsėjo 28-ąją „Estonia“ nuskendo audringoje jūroje, pražudydamas 852 žmones, daugiausia švedus ir estus.
Keltas plaukė iš Talino į Stokholmą, o nuskendo praėjus maždaug 30 minučių po pirmojo pavojaus signalo. Išgyveno tik 137 kelte buvę žmonės.
Laivo katastrofa sukėlė nemažai sąmokslo teorijų, pavyzdžiui, kad jis galėjo susidurti su povandeniniu laivu arba kad juo buvo tariamai gabenamas slaptas karinis krovinys.
1994-ųjų kelto „Estonia“ katastrofos ataskaita: nebuvo nei susidūrimo, nei sprogimo
Nėra jokių požymių, kad viena iš daugiausiai gyvybių nusinešusių jūrų katastrofų Europoje taikos metu, kuomet 1994 metais Baltijos jūroje nuskendo keltas „Estonia“, įvyko dėl susidūrimo ar sprogimo, pirmadienį pranešė Estijos, Suomijos ir Švedijos nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijos. Tai paskelbta šių metų sausį.
„Nėra jokių susidūrimo su laivu ar plūduriuojančiu objektu požymių, taip pat nėra jokių požymių, kad laivapriekio dalyje būtų įvykęs sprogimas“, – teigiama preliminarioje naujoje ataskaitoje.
Joje nepateikta naujų įrodymų, prieštaraujančių 1997 metais atlikto oficialaus avarijos tyrimo rezultatams.
1994-ųjų rugsėjo 28-ąją laivas „M/S Estonia“ nuskendo audringoje jūroje ir į gelmes nusitempė 852 žmones, daugiausia švedus ir estus.
Keltas plaukė iš Talino į Stokholmą, o nuskendo praėjus maždaug 30 minučių po pirmojo pavojaus signalo. Išgyveno tik 137 kelte buvę žmonės.
Laivo katastrofa sukėlė nemažai sąmokslo teorijų, pavyzdžiui, kad jis galėjo susidurti su povandeniniu laivu arba kad juo buvo tariamai gabenamas slaptas karinis krovinys.
1997 metais Estijos, Suomijos ir Švedijos atlikto oficialaus bendro tyrimo išvadose teigiama, kad keltas nuskendo, kai audros metu sugedo jo priekinių vartų užraktai. Dėl to laivapriekio vartai atsiskyrė nuo laivo, atsivėrė rampa į automobilių denį ir buvo užtvindyti deniai.
Naujausias tyrimas pradėtas po to, kai 2020-ųjų televizijos dokumentiniame filme buvo parodyta vaizdo medžiaga iš laivo nuolaužų vietos, kurioje matyti 4 metrų dydžio skylė laivo korpuse dešiniajame borte.
Pareigūnai teigia, kad nuskendusiame kelte iš tiesų yra skylė, maždaug 22 metrų ilgio ir 4 metrų aukščio.
Skylė ir kiti pažeidimai tapo labiau matomi, nes dėl jūros dugno pokyčių skenduolis „pasisuko 13 laipsnių kampu“, sakė Švedijos valstybinės nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijos (SHK) vadovo pavaduotojas Jonas Backstrandas (Jonas Bekstrandas).
Komisija naudojosi povandenine filmuota medžiaga ir kompiuterizuotomis nuotraukomis.
„Atrodo, kad jis buvo pažeistas smūgio, kai atsitrenkė į jūros dugną“, – sakė J. Backstrandas, Taline pristatydamas tarpinę preliminaraus vertinimo ataskaitą.
„Mes dar nebaigėme“, – teigė jis ir pridūrė, kad tai tik preliminari išvada ir kad planuojama tyrimą plėtoti.
Pagrindinė versija buvo ta, kad „M/S Estonia“ gabeno karinę įrangą ir kad įvyko tam tikras sprogimas. Švedijos ginkluotosios pajėgos teigia, kad keltu gabeno tik elektroninę įrangą, bet ne lemtingąją naktį.
Laivo nuolaužos yra jūros dugne 80 metrų gylyje tarptautiniuose vandenyse prie vienos Suomijos salos ir yra laikoma kapaviete, todėl ši teritorija saugoma pagal įstatymus.
