Statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas (BVP) 2009 metais siekė 92 mlrd. 450,2 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2008 metais, sumažėjo 15 proc. (pokyčiai įvertinti naudojant grandininę pridėtinės vertės apimtį).
2009 metais nežymus bendrosios pridėtinės vertės augimas fiksuotas tik žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje (1,6 proc.). Daugiausia bendroji pridėtinė vertė krito statybos (43,3 proc.), prekybos, transporto ir ryšių paslaugų (17,3 proc.), pramonės ir energetikos (14,4 proc.) sektoriuje. Lėčiau pridėtinė vertė mažėjo valdymo ir gynybos, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos grupėje (1,8 proc.).
2009 metų ketvirtąjį ketvirtį BVP siekė 23 mlrd. 898,3 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2008 metų ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 13 proc.
2009 metais vienam šalies gyventojui to meto kainomis teko 27 tūkst. 685 litai BVP, ketvirtąjį ketvirtį – 7 tūkst. 156 litai.
Įvertinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, ketvirtąjį 2009 metų ketvirtį BVP, palyginti su 2008 metų ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 13 proc., o palyginti su tų pačių metų trečiuoju ketvirčiu – padidėjo 0,1 proc.
Patikslintas 2009 metų trečiojo ketvirčio BVP
Statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais ketvirčio duomenimis ir įvertinęs pridėtinę vertę pagal detalesnį ekonominės veiklos rūšių sąrašą, patikslino 2009 metų trečiojo ketvirčio BVP antrąjį įvertį. Patikslintais duomenimis, trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 23 mlrd. 799,3 mln. litų ir, palyginti su 2008 metų atitinkamu ketvirčiu, sumažėjo 14,2 proc. Anksčiau skelbtas antrasis BVP įvertis sudarė 23 mlrd. 953,7 mln. litų, o jo kritimas buvo toks pat – 14,2 proc.
Verslas skaudžiai pajuto IAE uždarymo pasekmes
Pasak Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pranešimo, paskutinis 2009 metų ketvirtis daugeliu bruožų buvo panašus į trečiąjį – stabilizavosi eksportas, didėjo gamybos pajėgumų apkrovimo lygis, pamažu tuštėjo anksčiau sukauptos didžiulės sandėlių atsargos, skatindamos verslininkus grįžti prie normalaus gamybos ritmo. Jau trys eksporto sektoriai – medžio ir popieriaus, baldų, plastiko ir gumos gaminių, ūgtelėjo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tuo tarpu chemijos gaminių eksporto padidėjimo galima laukti jau artimiausioje ateityje. Kaip ir trečiąjį ketvirtį, metų pabaigoje vidaus rinka tebebuvo apsnūdusi, trumpam išsijudindama tik prieš didžiąją metų šventę – Šv. Kalėdas.
Anot LBA, truputį neramina tas faktas, kad paminėtųjų verslo sektorių priklausomybė nuo elektros energijos vartojimo yra didesnė nei vidutiniškai visame ūkyje, todėl jie santykinai skaudžiau pajuto Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir elektros pabrangimo pasekmes. Akivaizdu, kad jų galimybės perkelti didėjančias gamybos sąnaudas į galutinę produkcijos kainą tiek išorėje, tiek Lietuvoje yra gana menkos dėl silpnai rinkai būdingos itin aršios konkurencijos.
Kita vertus, stokodami rinkos jėgos pirkėjų atžvilgiu, darbdaviai gali mėginti kompensuoti energetinių išlaidų didėjimą mažesnėmis darbo sąnaudomis, t.y. karpydami vidutinį darbo užmokestį arba atleisdami darbuotojus.
Viltys – į antrąjį šių metų pusmetį
Teoriniu požiūriu nedarbo lygis stabilizuojasi tik tada, kai faktinis BVP didėjimas pasiekia vadinamosios potencialios plėtros lygį, kuris, įvairiais vertinimais, yra 4-5 proc. Net ir pasikrovus didele optimizmo doze, tokių augimo tempų galima tikėtis nebent antrąjį šių metų pusmetį. Praėjusių metų pabaigoje SEB bankas atnaujino šalies ekonomikos plėtros vertinimą, prognozuodamas 2010 m. BVP padidėjimą 1 proc., o 2011 m. - 4 proc. Per šiuos metus ūkio raida bus netolygi, prognozuoja LBA – metų pradžioje reikėtų laukti prastesnio rezultato, neatmestina ir ketvirtinio BVP sumažėjimo tikimybė, tuo tarpu antrąjį pusmetį atsigaunantis eksportas tvirčiau „perlauš“ sąstingio tendencijas.
