Nuo 2008-ųjų Vokietija palaiko Rusijos partnerystės ir modernizacijos tikslą. Pagrindinė idėja nėra paremta tik tuo, kad Rusijos ekonomika būtų modernizuota dėka aktyvaus Vokietijos pramonės dalyvavimo ir Rusijos priklausomybės nuo gamtinių žaliavų eksporto mažinimo, tačiau, visų pirma tuo, kad prisidėti prie Rusijos visuomenės liberalizavimo.
Po dešimtmečio sąžiningai įvertinus situaciją, pasirodė, kad tokie ketinimai yra žlugę, nes Vladimiro Putino valdžia nepadarė absoliučiai nieko tam, kad įkvėptų gyvybės bendrai didžiulės valstybės modernizacijai.
Rusijos ekonomika ir toliau priklauso nuo naftos bei dujų eksporto. Rusijos „Silikono slėnio“ idėja buvo Kremliaus išrauta su visomis šaknimis. Kūrybinis šalies potencialas yra nuolat persekiojamas – pavyzdžiui, paskiriamas namų areštas dėl tariamų mokestinių įsipareigojimų pažeidimų.
Rusijos „modernizacija“ pasireiškia tik prezidento automobilių, kuriamų pagal „Rolls Royce“ pavyzdį, gamybos procese. V. Putinas pasiekė savo tikslą Rusijos visuomenė tapo kokia tik nori, tačiau ne liberali.
Sunkiai suvokiamas yra ir tas faktas, kad kai kurie vokiečių politikos ir visuomenės atstovai turi polinkį nuolatiniam Rusijos teisinimui. Reiktų sau užduoti klausimą, kaip ilgai dar rusai turės vedžioti mus už nosies, kad mes, galų gale panorėtume pažiūrėti faktams į akis.
Aišku, Vokietija turi vystyti politiką, kuri prisidės prie Rusijos ekonominės ir visuomenės modernizacijos bei atves šalį į labiau taikią užsienio politikos kryptį, tačiau vokiečiams tuo pačiu reikės pademonstruoti daug griežtesnę politiką. „Jeigu mes ir toliau demonstruosime Maskvos atstovavimą, tai nešime tiesioginę atsakomybę už tai, kad rusai ir toliau iškels cinizmą kaip valdžios principą. (…) Kol vokiečių politika liks minkšta, rusai nesikeis nė per žingsnį“, – tvirtinama straipsnyje.
Putino Rusija dabar veikia taip pat, kaip R. Erdogano valdoma Turkija. Abu vadovai ryžtingai pasisako prieš viską, kas jų akyse gali pasirodyti liberaliai ar reformų kryptimi. Tačiau toks mąstymas yra susijęs su tolimesne reputacijos tarptautinėje arenoje griūtimi.
Dėl greito Azijos vystymosi visiškai keičiasi jėgų išsidėstymas pasaulyje, ir tokia šalis, kaip Rusija, iki 2050-ųjų šalių sąraše pagal gyventojų skaičių nusileis nuo 9-os iki 16-os vietos. Pagal pajamas vienam žmogui Rusija, nepaisant didžių V. Putino pažadų, atsidūrė 48-oje vietoje pasaulyje, užleidžiant į viršų tokias šalis kaip Portugalija, Lenkija, Vengrija ar Malaizija, rašoma straipsnyje.
Vis tai sako, kad tikrieji Rusijos draugai – tai tie, kurie Heiko Maasas (Vokietijos užsienio reikalų ministras), atmeta bet kokį meilikavimą santykiuose su Maskva. Tik taip galima padėti rusams pereiti prie reformų, kitaip jie ir toliau išdidžiai stovės purve. Tai iššauks beviltiškumo jausmą režime ir pačioje visuomenėje. „Scenarijaus tęsinį įsivaizduoti lengva: nėra nieko paprasčiau, negu dėl susiklosčiusios padėties šalyje apkaltinti kitus, tariamai šie nori „pažeminti“ Rusiją, ir tuo pat metu fokusuoti dėmesį į karinės galios stiprinimą“, – rašoma „Handelsblatt“, ir priduriama, kad būtent vokiečių politika ir turėtų sugriauti šį „užburtą ratą“.
