„Nuo pat Baltarusijos AE projekto įgyvendinimo pradžios Baltarusija nepateikia konkrečios informacijos, kaip pasirinko atominės elektrinės statybos vietą Astrave ir įvertino kaimyninės valstybės Lietuvos gyventojų pasiskirstymą ir tankumą šalia elektrinės esančioje teritorijoje – tai esminis Lietuvos keliamas branduolinės saugos klausimas“, – teigiama VATESI pranešime.
Pasak institucijos, toks Lietuvos gyventojų pasiskirstymo ir tankumo šalia elektrinės esančioje teritorijoje vertinimas turėjo būti atliktas vadovaujantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) saugos standartais ir yra labai svarbus Lietuvos avariniam pasirengimui.
VATESI teigimu, įvykus avarijai 50 kilometrų nuo Vilniaus esančioje elektrinėje, radiacija paveiktų trečdalį Lietuvos gyventojų.
Pranešama, kad Astravo AE iki šiol nėra įgyvendintos visos streso testų rekomendacijos, taip pat neišspręsti su įrangos atsparumu seisminiams įvykiams bei galimo didelio komercinio lėktuvo sudužimo poveikiu susiję saugos klausimai.
Balandžio pradžioje „Rosatom“ pranešė gavęs Baltarusijos „Gosatomnadzor“ leidimą pradėti Astravo AE antrojo reaktoriaus laipsnišką galios didinimą iki 40 proc. projektinės.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka prieš mėnesį nurodė, kad Astravo AE antrasis energijos blokas į šalies energetikos tinklą turi būti įjungtas balandį, o jo pramoninis naudojimas pradėtas spalio mėnesį.
Pirmasis reaktorius buvo baigtas statyti 2020 metų rugpjūtį, jo pramoninis naudojimas pradėtas 2021 metų birželį.
Jėgainės, kuri turės du po beveik 1,2 gigavato galios rusiško VVER projekto reaktorius, viena didžiausių kritikių Lietuva ir tarptautiniai ekspertai teigia, kad statyba vyko šiurkščiai pažeidžiant technologinius ir aplinkosaugos standartus.
Kovo pabaigoje Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) perdavė Minskui protesto notą, reikalaudama nedelsiant stabdyti Baltarusijoje statomą Astravo AE, kol nebus išspręstos visos tarptautinių misijų nustatytos branduolinės saugos problemos.
