Nuo pat pirmųjų plataus masto karo dienų Vašingtonas tikino, kad pirminis amerikiečių tikslas yra padėti Kyjivui apginti teritoriją ir išsaugoti valstybės suverenumą. Visi siūlymai perkelti karo veiksmus į Rusijos teritoriją (tiek nuotoliniai smūgiai, tiek karinės operacijos šalies viduje) buvo laikomi pavojingais ir eskaluojančiais padėtį.
Jau po puolimo Kursko srityje pradžios Ukrainos prezidentas negatyviai atsiliepė apie Vakarų ribojimus ginkluotės naudojimui, juk „naivi ir iliuzinė raudonųjų linijų koncepcija neveikia ir išvis sugriuvo“.
Antrasis JAV tikslas buvo taip pat pakankamai aiškus: visais įmanomais būdais išvengti Trečiojo pasaulinio karo pradžios. Jeigu iškiltų klausimas dėl to, ar padėti Ukrainai, ar sutrukdyti globalaus konflikto pradžią, Baltieji rūmai pasirinktų antrąjį variantą, rašoma „The Financial Times“.
Atskirai leidinys primena neseniai pasirodžiusią žurnalisto Davido Sangerio knygą, kurioje teigiama, kad Joe Bidenas pokalbyje su padėjėjais užsiminė, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neva „sąmoningai bando įtraukti Ameriką į Trečiąjį pasaulinį karą“.Neseniai pasirodžiusioje žurnalisto Davido Sangerio knygoje teigiama, kad Joe Bidenas pokalbyje su padėjėjais užsiminė, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neva „sąmoningai bando įtraukti Ameriką į Trečiąjį pasaulinį karą“.
Ribojimai Ukrainai: JAV rimtai vertina branduolinio karo grėsmę
Kyjivas ir Vašingtonas skirtingai vertina riziką, rašoma „The Financial Times“. Baltuosiuose rūmuose, tiekiant Ukrainos kariuomenei įvairią ginkluotę, papildomai išdėstomi ir įvairūs reikalavimai. Tas pats buvo daroma ir su „Himars“ raketų paleidimo sistemomis, kurioms buvo įvesti nuotolio ribojimas. JAV gegužę leido naudoti šią ginkluotės rūšį karinių taikinių Rusijos teritorijoje naikinimui, tačiau Ukraina ir toliau aktyviai siekia, kad bet kokie ribojimai būtų atšaukti.
„Ukrainiečiai jau seniai skundžiasi, kad jų pačių galingiausių sąjungininkų atsargumas reiškia, jog jiems tenka kautis su viena ranka užrišta už nugaros. Rusija gali laisvai smogti Ukrainos gilumoje, o Ukrainai yra draudžiama suduoti atsakomuosius smūgius“, – aiškinama situacija „The Financial Times“.
Kalbant konkrečiai apie Ukrainos puolimą Kursko srityje, tai tiek Kyjivas, tiek Vašingtonas teigia, jog amerikiečiai nebuvo informuoti apie planuojamą operaciją. Tačiau tyrimo autoriai tikina, kad tai atitinka ir JAV interesus – neigti bet kokį tiesioginio įsitraukimą į puolimo planavimą.
Negana to, Ukraina galėjo tiesiog pasimokyti iš Izraelio, kuris ėmėsi kai kurių veiksmų be Baltųjų rūmų pritarimo.
„Šiuo metu Vašingtone į puolimą Kurske žiūrima su atsargiu optimizmu – nors ir lieka abejonių dėl to, ar pajėgs Ukrainos pajėgos išlaikyti užgrobtą teritoriją ir atremti Rusijos puolimą Ukrainos rytuose. Amerikiečiai ir toliau pasirengę vengti tiesioginio konflikto su Rusija ir rimtai vertina branduolinio konflikto grėsmę“, – aiškinama „The Financial Times“.
Kai kurie Vakarų analitikai mano, kad karo veiksmai Kursko srityje kaip tik paneigė Kremliaus branduolinius grasinimus. Phillipsas O'Brienas iš Sent Endriuso universiteto sakė, kad įsiveržimas į Rusijos teritoriją visada buvo paskutine prezidento Vladimiro Putino „raudonoji linija“, o ukrainiečiai „žygiuoja tiesiai per ją“.
Kartu, kaip parodė praktika, tai nėra riba ir Maskva nėra pasirengusi panaudoti branduolinį ginklą. Taip galėtų atsitikti, jei Vladimiras Putinas pajustų grėsmę savo režimui – o šiuo metu tokios grėsmės nėra.
