„Visada juokiuosi, kai žiniasklaidoje skaitau spekuliacijas apie milžinišką operaciją, kurioje dalyvavo slaptosios tarnybos, povandeniniai laivai, dronai ir palydovai“, – sakė vienas Ukrainos karininkas, kuris tikina dalyvavęs šiame sąmoksle. Jo teigimu, viskas gimė po praūžtos nakties ir saujelės žmonių, drįsusių rizikuoti savo gyvybe dėl savo šalies, tvirto pasiryžimo dėka.
Šaltinis pasakojo, kad idėja susprogdinti dujotiekius kilo Ukrainos kariškių ir verslininkų susitikime praėjus keliems mėnesiams po plataus masto Rusijos invazijos 2022 m. Tai esą turėjo būti smūgis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Tada po kelių mėnesių per sprogimus dujotiekiams buvo padaryta didelė žala. Pasak leidinio „The Wall Street Journal“, operacijoje dalyvavo iš viso šeši asmenys, jos kaštai siekė 300 000 JAV dolerių. Planas esą buvo finansuojamas privačiomis lėšomis.
Prieš sprogdinimą atitinkamus planus esą palaimino ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Tačiau vėliau apie juos sužinojo JAV Centrinės žvalgybos agentūra (CŽA) ir įspėjo V. Zelenskį dėl tokio išpuolio, rašoma toliau straipsnyje.
V. Zelenskis tada nurodė tuometiniam generalinio štabo vadui Valerijui Zalužnui akciją sustabdyti, laikraščiui pasakojo keli Ukrainos karininkai ir pareigūnai. Tačiau generolas įsakymą esą ignoravo. Misijai vadovavo buvęs žvalgybos karininkas Romanas Červynskis, tiesiogiai teikęs informaciją V. Zalužnui. Pats R. Červynskis kaltinimų nekomentavo. V. Zalužino patikino nieko nežinojęs apie tokią operaciją.
„The Wall Street Journal“ toliau rašo, kad po išpuolio 2022 m. rugsėjį V. Zelenskis pareikalavo V. Zalužno pasiaiškinti, tačiau šis kritiką atmetęs. Generolas pasakęs prezidentui, kad išsiuntus sabotažo komandą su ja nebuvo palaikomas ryšys, nes bet koks kontaktas būtų sukėlęs grėsmę operacijai.
Raštiškų įrodymų apie operaciją, anot pranešimo, nėra. Saugumo sumetimais ji buvo aptarinėjama tik žodžiu.
