„Matėme, kaip užsienio veikėjai, net valstybiniai veikėjai, pasinaudojo šiomis apraiškomis, kad pakurstytų situaciją, kuri tiesiogiai kenkia Švedijos saugumui“, – Stokholme žurnalistams sakė U. Kristerssonas, neįvardydamas šalių.
Ministras pirmininkas pasikvietė Švedijos parlamentinių partijų lyderius aptarti nacionalinio saugumo padėties, didėjant įtampai su Turkija, ir kilus antišvediškų protestų bangai kitose musulmoniškose šalyse.
Tie protestai buvo reakcija į šį mėnesį Stokholme vykusias nedideles demonstracijas, nukreiptas prieš Turkiją ir jos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.
Vieno protesto metu R. T. Erdoganą vaizduojanti lėlė buvo pakabinta už kojų ant žibinto stulpo prie Stokholmo rotušės. Kitoje demonstracijoje kraštutinių dešiniųjų aktyvistas prie Turkijos ambasados sudegino Koraną.
Ankara reagavo į šiuos protestus labai aštriai ir įspėjo, kad Švedija negali tikėtis jos paramos stojant į NATO.
Švedijos vyriausybės pareigūnai atsiribojo nuo protestų, bet pabrėžė, kad juos saugo žodžio laisvė.
„Tokią akciją vykdžiusios grupės ir asmenys tokioje saugumo situacijoje tampa naudingais idiotais jėgoms, kurios nori pakenkti Švedijai“, – sakė U. Kristerssonas.
Jis sakė, kad jo centro dešiniųjų vyriausybė diplomatiniais kanalais stengiasi sušvelninti padėtį ir kad telefonu kalbėjosi su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir kaimyninė Suomija atsisakė dešimtmečius trukusios neprisijungimo prie karinių aljansų politikos ir pateikė prašymą įstoti į NATO.
Visos NATO narės, išskyrus Turkiją ir Vengriją, jau ratifikavo šių šalių narystę, tačiau reikia vienbalsio pritarimo.
