Per visus tris nacionalinius Jungtinės Karalystės karantinus save stipriai saugojusi šešiolikmetė Esther Rich šią savaitę buvo paskiepyta nuo Covid-19.
Skiepo laukia
Paauglė iš Londono, kaip ir jos tėvas, serga paveldimąja sferocitoze – sutrikimu, kuris paveikia raudonuosius kraujo kūnelius. Dėl šios ligos Esther ir jos tėčiui koronavirusas yra ypač pavojingas.
Gavusi pirmąją vakcinos nuo koronaviruso dozę, Esther sakė, kad negali sulaukti, kada su savo draugais galės keliauti į Kroatiją bei aplankyti savo močiutę.
Pagal atliktus skaičiavimus, išlaikius dabartinį imunizacijos tempą, Didžiojoje Britanijoje visi asmenys virš 50-ies gali būti paskiepyti iki balandžio 7 dienos.
„Kai sužinojau, kad gausiu vakciną, nudžiugau, nes karantinui pasibaigus, jau turėsiu imunitetą koronavirusui ir man nebereiks taip saugotis. Negaliu sulaukti, kada galėsiu keliauti – vasarą noriu su draugais nuvykti į Kroatiją. Taip pat noriu aplankyti savo pusseseres, pusbrolius bei savo močiutę Jessica“, – „BBC“ pasakojo paauglė.
Kai Esther buvo penkeri, dėl ligos buvo pašalinta mergaitės blužnis, kuri yra svarbi imuninės sistemos dalis, todėl įvairios infekcijos paauglei yra ypač pavojingos.
Sergant paveldimąja sferocitoze, blužnis ne gamina, o naikina raudonuosius kraujo kūnelius, kurie yra būtini deguonies išnešiojimui po kūną.
Nors dauguma žmonių patiria nestiprius simptomus, o kai kuriais atvejais pacientai jų gali net nejausti, sergant sunkia šios ligos forma, yra negrįžtamai pažeidžiama organų funkcija.
Vaikų skiepyti nerekomenduoja
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria neskiepyti jaunesnių nei 16-os metų asmenų, net jeigu jie ir patenka į aukštos rizikos grupę.
Jungtinės Karalystės vakcinacijos reikalų ministras Nadimas Zahawis, ekspertas Chrisas Whitty‘is ir PSO Strateginės patariamosios imunizacijos ekspertų grupės (SAGE) mokslininkai teigia, kad prieš panaikinant visus karantino ribojimus, jie pirma norėtų pasiūlyti pasiskiepyti visiems vyresniems nei 50 m. asmenims, kad sumažėtų ligoninėse gulinčių pacientų skaičius.
Naujausi tyrimai rodo, kad pasiskiepijus pirmąja doze, apsauga nuo viruso susidaro per 2–3 savaites. Tai reiškia, kad išlaikius dabartinį vakcinacijos tempą, JK jau balandžio pabaigoje galėtų panaikinti apribojimus.
Jeigu pasiskiepijimų skaičius per dieną padidėtų nuo praeitos savaitės vidurkio – apie 345 tūkst. asmenų kasdien – ir išlaikytų maksimalų 600 tūkst. dozių per dieną skaičių, visi asmenys, vyresni nei 50-ies, jau kovo viduryje būtų paskiepyti.
Tačiau Sveikatos apsaugos departamento nuomone, per anksti džiaugtis nereikėtų: skiepijimas antrąją doze gali smarkiai pavėlinti visą procesą, o N. Zahawis teigia, kad valstybė nėra užtikrinta, ar nesutriks vakcinos tiekimas.
Tačiau karantinui prieštaraujantys JK Parlamente esantys konservatoriai reikalauja jau vasario viduryje, kai bus paskiepyti 15 mln. pačių pažeidžiamiausių žmonių, atlaisvinti kai kuriuos karantino ribojimus, pavyzdžiui, vėl atidaryti mokyklas. Tačiau ministras pirmininkas Borisas Johnsonas iki kovo 8 d. atmetė bet kokį karantino sušvelninimą.
Prioritetai keičiasi
Skeptikų teigimu, pandemijos valdymo prioritetai nuolat keičiasi. Dabar vis mažiau dėmesio skiriama mirčių ir žmonių ligoninėse skaičiams mažinti, nes atsirado baimė dėl naujųjų koronaviruso atmainų bei nemažėjančios Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) apkrovos.
Markas Harperis, skeptiškai į karantiną žiūrinčios parlamento „Atsigavimo po Covid-19 grupės“ pirmininkas, sakė, kad paskiepijus visas devynias rizikos grupes, visi apribojimai turėtų būti panaikinti.
Ekspertai skaičiuoja, kad masinės vakcinacijos efektas bus pastebimas jau vasario viduryje. Maždaug tuo metu turėtų pradėti mažėti ligoninėse gulinčių žmonių skaičius, o nuo kovo turėtų būti pastebimas ir mirčių sumažėjimas.
Jie taip pat pridūrė, kad skiepijimas sumažins ir susirgimų skaičių, tačiau šis pokytis būtų ne toks drastiškas.
Kas yra paveldimoji sferocitozė?
Paveldimoji sferocitozė yra reta liga, kuri paveikia raudonuosius kraujo kūnelius. Sergant paveldimąja sferocitoze, blužnis, vietoj to, kad gamintų raudonuosius kraujo kūnelius, nešiojančius deguonį po organizmą, juos naikina.
Daugiausia žmonių, sergančių šia liga, patiria nestiprius simptomus, o sergantys lengva forma, gali nejausti jokių simptomų.
„NHS spine“ blužnies pašalinimą sako: „Jeigu reikia pašalinti blužnį, jos funkcijas perima kiti organai, pavyzdžiui, kepenys. Tai reiškia, kad dauguma infekcijų vis dar yra įveikiamos. Tačiau yra nedidelė rizika, kad išsivystys rimta infekcija. Ši rizika lieka visą gyvenimą.“
