AFP žurnalistai teigė, kad transporto priemonių srautas buvo nepertraukiamas, šeimos krovė savo daiktus ant automobilių ir tik kelioms sekundėms sustodavo paskutiniame Azerbaidžano kontrolės punkte prieš įvažiuodamos į Armėniją per Lačino koridorių.
Armėnijos vyriausybė perspėjo, kad Azerbaidžanas po praėjusios savaitės puolimo Kalnų Karabache gali vykdyti etninį valymą.
Antradienį Armėnija paskelbė, jog nuo sekmadienio, kai į šalį atvyko pirmoji pabėgėlių grupė, iš Kalnų Karabacho jau pasitraukė daugiau kaip 13 tūkst. pabėgėlių.
Daug jų sustojo pasienio mieste Gorise. Čia daug kas miegojo bagažo prikrautuose savo automobiliuose, o antradienio rytą laukė ilgose eilėse norėdami nusipirkti SIM kortelių savo telefonams.
Azerbaidžanas pažadėjo vienodai elgtis su Kalnų Karabacho gyventojais, kurių daugumą sudaro armėnai, ir jau atsiuntė pagalbos.
Susirūpinimą humanitarine padėtimi pakurstė separatistų vyriausybės antradienio pareiškimas, kad pirmadienį per Kalnų Karabache įvykusį degalų sandėlio sprogimą žuvo 20 žmonių.
Išplatintame pranešime teigiama, kad įvykio vietoje rasta 13 neatpažintų kūnų, o dar septyni žmonės mirė ligoninėje. Taip pat nurodoma, kad 290 žmonių buvo paguldyta į ligonines ir kad dešimčių pacientų būklė yra kritinė.
Armėnijos sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad į separatistų bastioną Stepanakertą sraigtasparniu išsiuntė gydytojų komandą.
Azerbaidžano prezidentūra sakė, kad Baku taip pat išsiuntė vaistų sužeistiesiems.
Tuo metu Briuselyje Baku ir Jerevano pasiuntiniai rengiasi pirmam savo susitikimui nuo praėjusią savaitę Azerbaidžano žaibiškai pasiektos pergalės prieš separatistų pajėgas.
Deryboms vadovaus Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio vyriausiasis patarėjas diplomatijos klausimais Simonas Mordue sakė Ch. Micheli atstovė spaudai.
Azerbaidžanui ir Armėnijai, taip pat sunkiasvorėms ES šalims – Prancūzijai ir Vokietijai – atstovaus jų nacionalinio saugumo patarėjai.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) turi susitikti kitą mėnesį.
AFP reporteriai pirmadienį matė, kaip pabėgėliai renkasi humanitarinės pagalbos centre Goriso teatre registruotis dėl transporto ir apgyvendinimo.
„Išgyvenome baisas dienas“, – sakė 41 metų Anabel Gulasian iš Revo kaimo, azerbaidžanietiškai vadinamo Šalva.
Ji su šeima į Gorisą atvyko mikroautobusu, maišuose atsivežė savo daiktus.
Ilgi konflikto metai
Per pastaruosius tris dešimtmečius Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus dėl Kalnų Karabacho – armėnų etninio anklavo tarptautinės bendrijos pripažįstamoje Azerbaidžano teritorijoje.
Azerbaidžano rugsėjo 19-osios operacija Kalnų Karabacho kontrolei perimti privertė separatistus sudėti ginklus kitą dieną sudaryto ugnies nutraukimo susitarimo sąlygomis.
Prieš operaciją Baku devynis mėnesius blokavo regioną, todėl jame trūko svarbiausių dalykų.
Separatistai nurodo, kad per praėjusios savaitės kovas žuvo 200 žmonių.
Azerbaidžano valstybinė žiniasklaida pirmadienį paskelbė, kad pareigūnai surengė antrą taikos derybų ratą su Kalnų Karabacho armėnų bendruomene, siekiant ją reintegruoti.
Tačiau kelyje į Armėniją atrodė, kad vis daugiau regiono gyventojų bando iš jo išvažiuoti.
Pabėgėlių centre Gorise 54 metų Valentina Asrian iš Vanko kaimo, pabėgusi su savo vaikaičiais, sakė, kad nuo azerbaidžaniečių ugnies žuvo jos svainis, o dar keli žmonės buvo sužeisti.
„Kas galėjo pagalvoti, kad turkai ateis į šį istorinį armėnų kaimą? Neįtikima“, – sakė ji, turėdama galvoje azerbaidžaniečių pajėgas.
V. Asrian buvo laikinai apgyvendinta viename Goriso viešbutyje ir sakė, kad neturi, kur eiti.