Pastaruoju metu tarp valstybių rusenęs konfliktas dėl Kalnų Karabacho teritorijos vėl iš naujo įsižiebė rugsėjo 13-osios naktį, kuomet smūgį Armėnijos pajėgoms trimis kryptimis sudavė Azerbaidžanas. Baku tvirtinama, kad Armėnijos kariuomenės padaliniai surengė diversijas Daškesano, Kelbadžaro ir Lačino kryptimis.
20:56 | Azerbaidžanas praneša, kad per kautynes su Armėnija žuvo 50 jo karių
Azerbaidžanas antradienį pranešė, kad 50 jo karių žuvo per susirėmimus pasienyje su Armėnija – didžiausias šių kaimyninių valstybių kautynes nuo 2020 metų karo.
„Penkiasdešimt Azerbaidžano karių žuvo dėl didelio masto Armėnijos provokacijos“, – sakoma Azerbaidžano gynybos ministerijos pareiškime.
Armėnija anksčiau pranešė, kad per anksti antradienį kilusius susirėmimus pasienyje žuvo mažiausiai 49 jos kariai.
Be to, Azerbaidžanas apkaltino Armėnijos pajėgas pažeidus tarpininkaujant Rusijai pasiektas paliaubas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau nurodė, kad dėl paliaubų susitarta nuo 9 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku.
Azerbaidžanas anksčiau antradienį pareiškė, kad baigė įgyvendinti savo karinius tikslus pasienyje su Armėnija.
„Armėnijos pajėgų provokacijas pasienyje pavyko užkardyti, ir visi būtini tikslai buvo įvykdyti“, – sakoma prezidento Ilhamo Aliyevo kanceliarijos pareiškime po jo susitikimo su kariuomenės vadovybe.
Jerevanas antradienį apkaltino Baku kariuomenę bandymu veržtis į Armėnijos teritoriją ir paprašė pasaulio lyderių pagalbos.
Baku tvirtina, kad jo pajėgos tiktai atsakė į Armėnijos provokaciją, neigdamas teiginius, kad azerbaidžaniečiai smogė civilinei infrastruktūrai.
Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje.
2020 metais šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.
Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.
Kalnų Karabachas yra etninių armėnų kontroliuojamas Azerbaidžano regionas, atsikratęs Baku kontrolės praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje suirus Sovietų Sąjungai.
19:58 | JT vadovas ragina Armėniją ir Azerbaidžaną „deeskaluoti įtampą“
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį paragino Armėniją ir Azerbaidžaną skubiai „deeskaluoti įtampą“ po šių kaimyninių valstybių didžiausių kautynių nuo 2020 metų karo.
A. Guterresas paragino abi šalis „tuojau pat imtis žingsnių ir deeskaluoti įtampą, laikytis maksimaliai santūriai ir bet kokius neišspręstus klausimus spręsti dialogu, esamais formatais“, sakė JT vadovo atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas.
18:16 | Su Armėnijos, Azerbaidžano lyderiais pasikalbėjęs A. Blinkenas ragina tartis dėl taikos
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį paragino Azerbaidžaną ir Armėniją susitarti dėl taikos, pasikalbėjęs su jų lyderiais po didžiausių kautynių tarp istorinių priešininkių nuo 2020 metų karo.
JAV Indianos valstijoje viešintis A. Blinkenas pasakė Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiams, jog Jungtinės Valstijos „sieks, kad būtų nedelsiant nutraukti kovos veiksmai ir būtų pasiektas taikos susitarimas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano“, sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as.
JAV valstybės sekretorius atskirai telefonu pasikalbėjęs su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu ir Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu išreiškė gilų susirūpinimą dėl naujausių įvykių.
Šie pokalbiai įvyko tuo metu, kai Maskva, kurios santykiai su Vašingtonu pašlijo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, pranešė, kad jai tarpininkaujant Armėnijai ir Azerbaidžanui pavyko pasiekti paliaubas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad dėl paliaubų susitarta nuo 9 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku.
Antradienį Azerbaidžano sostinėje Baku su iš anksto suplanuotu vizitu lankėsi JAV diplomatas veteranas Philas Reekeris , kuris neseniai buvo paskirtas A. Blinkeno vyresniuoju patarėju Kaukazo deryboms.
Azerbaidžanas anksčiau antradienį pareiškė, kad baigė įgyvendinti savo karinius tikslus pasienyje su Armėnija.
„Armėnijos pajėgų provokacijas pasienyje pavyko užkardyti, ir visi būtini tikslai buvo įvykdyti“, – sakoma prezidento I. Aliyevo kanceliarijos pareiškime po jo susitikimo su kariuomenės vadovybe.
Armėnija antradienį pranešė, kad mažiausiai 49 jos kariai žuvo per susirėmimus pasienyje su Azerbaidžanu, naktį įsiplieskus intensyvioms kautynėms.
„Šiuo metu turime 49 žuvusius [karius] ir, deja, tai nėra galutinis skaičius“, – parlamentui sakė armėnų ministras pirmininkas N. Pašinianas.
Jo teigimu, po naktį į antradienį Azerbaidžano vykdyto smarkaus apšaudymo kautynės aprimo.
Tuo metu Baku pareiškė, kad jo pajėgos tiktai atsakė į Armėnijos provokaciją, neigdamas teiginius, kad azerbaidžaniečiai smogė civilinei infrastruktūrai.
Pasak Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų, per susirėmimus žuvo kažkiek jų narių, tačiau nepateikė žuvusiųjų skaičiaus.
16:55 | Azerbaidžanas po susirėmimų sako „įvykdęs tikslus“ pasienyje su Armėnija
Azerbaidžanas antradienį pareiškė, kad baigė įgyvendinti savo karinius tikslus pasienyje su Armėnija po didžiausių kautynių tarp istorinių priešininkių nuo 2020 metų karo.
„Armėnijos pajėgų provokacijas pasienyje pavyko užkardyti, ir visi būtini tikslai buvo įvykdyti“, – sakoma prezidento Ilhamo Aliyevo (Ilchamo Alijevo) kanceliarijos pareiškime po jo susitikimo su kariuomenės vadovybe.
Armėnija antradienį pranešė, kad mažiausiai 49 jos kariai žuvo per susirėmimus pasienyje su Azerbaidžanu, naktį įsiplieskus intensyvioms kautynėms.
„Šiuo metu turime 49 žuvusius [karius] ir, deja, tai nėra galutinis skaičius“, – parlamentui sakė armėnų ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.
Jo teigimu, po naktį į antradienį Azerbaidžano vykdyto smarkaus apšaudymo kautynės aprimo.
Tuo metu Baku pareiškė, kad jo pajėgos tiktai atsakė į Armėnijos provokaciją, neigdamas teiginius, kad azerbaidžaniečiai smogė civilinei infrastruktūrai.
Pasak Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų, per susirėmimus žuvo kažkiek jų narių, tačiau nepateikė žuvusiųjų skaičiaus.
Jerevanas antradienį apkaltino Baku kariuomenę bandymu veržtis į Armėnijos teritoriją ir paprašė pasaulio lyderių pagalbos.
Skelbiama, kad su Rusija, užpernai dislokavusia taikos palaikymo pajėgas Karabache, Armėnija susitarė dėl bendrų veiksmų padėčiai deeskaluoti.
Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje.
2020 metais šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.
Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.
Kalnų Karabachas yra etninių armėnų kontroliuojamas Azerbaidžano regionas, atsikratęs Baku kontrolės praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje suirus Sovietų Sąjungai.
13:50 | KSSO pasisakė dėl Azerbaidžano ir Armėnijos konflikto
Rusijos vadovaujama Karinio Saugumo Sutarties Organizacija (KSSO) išplatino pranešimą, kad „jėgos panaudojimas Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje yra nepriimtinas, būtina naudotis politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“.
12:49 | Prancūzija prašys JT Saugumo Tarybos aptarti Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą
Prancūzija antradienį pareiškė, kad prašys Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos aptarti Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą, per naujus istorinių varžovių susirėmimus pasienyje žuvus dešimtims žmonių.
„Prancūzija kreipsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, kuriai šiuo metu pirmininkauja“, – pareiškė prezidento Emmanuelio Macrono biuras.
Šis pareiškimas paskelbtas po E. Macrono ir Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano pokalbio.
10:33 | Armėnija – per naktį žuvo 49 kariai
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas paskelbė, kad per parą trunkantį puolimą pasienyje žuvo 49 armėnų kariai. Jis taip pat pažymėjo, kad tai nėra galutinis aukų skaičius.
Anot premjero, karo veiksmų intensyvumas sumažėjo, tačiau Azerbaidžano atakos tęsiasi.
Kalbėdamas parlamente premjeras pažymėjo, kad šiuo metu vyksta KSSO šalių atstovų susirinkimas.
09:19 | Azerbaidžanas ir Armėnija susitarė dėl ugnies nutraukimo – TASS
Rusijos naujienų agentūra, remiantis neįvardintomis žiniasklaidos priemonėmis, skelbia, kad Azerbaidžanas ir Armėnija susitarė dėl ugnies nutraukimo. Naktį jau buvo pasirodę pranešimai apie galimą ugnies nutraukimą 2 val. 30 min., tačiau jie nepasitvirtino.
Armėnija taip pat anksčiau paskelbė, kad dėl situacijos kreipėsi į KSSO, JT Saugumo Tarybą.
09:05 | Jerevanas: Azerbaidžano kariuomenė „mėgina įžengti“ į Armėniją
Azerbaidžano pajėgos bando įsiveržti į Armėnijos teritoriją, anksti antradienį pareiškė Jerevanas, tęsiantis kruviniems susirėmimams palei abiejų konfliktuojančių Kaukazo valstybių sieną.
08:49 | Armėnijos kurortiniame Džemruko mieste aidėjo sprogimai
Jerevanas tvirtina, kad Džemruke apšaudoma civilinė infrastruktūra, skelbia rusų naujienų portalas „Readovka“.
Armėnijos gynybos ministerijos teigimu, padėtis šalies pasienyje su Azerbaidžanu nuo nakties nepasikeitė – Baku ir toliau naudoja artileriją, minosvaidžius, dronus ir didelio kalibro šaunamuosius ginklus. Šiuo metu kurortinis Džemruko miestas yra apšaudomas.
Savo ruožtu Azerbaidžanas tvirtina, kad informacija apie Baku pajėgų civilinės infrastruktūros apšaudymą yra „šmeižikiško pobūdžio melas ir dezinformacija“. Taigi, šalies gynybos ministerijos teigimu, Armėnijos pusė bando nuslėpti savo provokaciją.
08:24 | JAV ragina nutraukti konfliktą
Jungtinės Valstijos vėlai pirmadienį paragino nutraukti konfliktą, o valstybės sekretorius Antony Blinkenas išreiškė susirūpinimą. Pasak jo, JAV yra „labai susirūpinusios“ dėl padėties – ypač dėl „pranešimų apie smūgius gyvenvietėms ir civilinei infrastruktūrai“ Armėnijoje.
„Mūsų pozicija jau ilgą laiką yra aiški: konfliktas negali būti išspręstas karinėmis priemonėmis, – pareiškime pabrėžė A. Blinkenas. – Raginame nedelsiant nutraukti bet kokius karo veiksmus.“
08:13 | Apšaudymas tęsiasi, yra aukų
Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos tęsia karinės ir civilinės infrastruktūros apšaudymą pasienyje, skelbia Armėnijos gynybos ministerija. Pranešama, kad yra aukų.
08:04 | Armėnijos premjeras pasikalbėjo su Putinu
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, prasidėjus karo veiksmams Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje, praneša Armėnijos vyriausybė.
N. Pašinianas Azerbaidžano pusės veiksmus pavadino „nepriimtinais ir pažymėjo adekvačios tarptautinės bendruomenės reakcijos svarbą“. Kaip pažymima Vyriausybės pranešime, „pašnekovai sutarė dėl operatyvinės komunikacijos“.
01:23 | Skelbiama, kad Jerevane renkasi šalies vadovybė
01:16 | Azerbaidžanas atakavo Armėniją
„Armėnijos kariuomenės diversinės grupės tamsiu paros metu užminavo rajonus ir tiekimo tarp Azerbaidžano kariuomenės padalinių pozicijų kelius skirtingomis kryptimis, pasinaudojus kalnuota vietove ir esančiomis daubomis“, – skelbiama Azerbaidžano valdžios atstovų pranešime.
Kariuomenės atstovų išplatintame pareiškime skelbiama, kad šie kariniai veiksmai yra riboto masto ir nukreipti neutralizuoti kylančias grėsmes.
Skelbiama, kad karinio konflikto metu naudojama artilerija, dronai. Kol kas nepatvirtinta informacija pranešama, kad „kova vyksta palei visą valstybių sieną“. Turkų žiniasklaidos šaltiniai tvirtina, kad azerbaidžaniečių bepiločiai orlaiviai jau sunaikino dvi armėnų S-300 oro gynybos sistemas.
Giumryje dislokuotoje 102-ojoje Rusijos karinėje bazėje paskelbtas pavojus, skelbiama „Readovka“.
Praėjus valandai nuo intensyvių apšaudymų pradžios armėnų „Telegram“ kanaluose pasirodė informacija apie 2 val. 30 min skelbiamą ugnies nutraukimą „įsikišus Rusijos atstovams“, tačiau Azerbaidžano žiniasklaidoje apie tokį susitarimą nieko nėra skelbiama.
Teoriškai Armėnijos užpuolimas reikštų Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narių (Baltarusija, Rusija, Kazachstanas, Kirgizstanas, Tadžikistanas) įsikišimą. Azerbaidžaną aktyviai palaiko kaimyninė Turkija, kuri yra NATO narė.
Tačiau ankstesnio trumpo karo tarp Azerbaidžano ir Armėnijos metu, kurio metu pastaroji patyrė triuškinantį pralaimėjimą ir buvo priversta atsisakyti dalies ginčijamų Kalnų Karabacho teritorijų, KSSO į konfliktą nesikišo, o Kremlius tik ėmėsi tarpininko taikos derybose vaidmens.
Prieš dvejus metus karą baigė paliaubomis
Kaimyninės Kaukazo valstybės dėl šio ginčijamo regiono, etninių armėnų apgyvendinto Azerbaidžano anklavo, yra kariavusios du kartus – 1990 metais ir 2020 metais.
Šešias savaites trukusios kautynės 2020 metų rudenį nusinešė per 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis.
Pagal pasiektą susitarimą Armėnija užleido kelis ne vieną dešimtmetį kontroliuotus rajonus, o Maskva atsiuntė apie 2 tūkst. Rusijos taikdarių, stebinčių, kaip laikomasi trapių paliaubų.
Per gegužę ir balandį Briuselyje vykusias derybas, kurioms tarpininkavo ES, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas susitarė „paspartinti diskusijas“ dėl būsimos taikos sutarties.
Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho tęsiasi nuo 10-ojo dešimtmečio. Vietos armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.
O kur statoma "demokratija" Būtinas kruvinas karas milijardams nuplaut.
