Rusijos parlamentarų siūlymu, antkainius kiekviename prekybos etape siūloma leisti maksimaliai iki 10 proc. Kainų augimas Rusijoje aiškinamas „nesąžiningų tarpininkų veiksmų“ pasekme.
Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas maisto produktų kainų augimą pavadino „chaosu“ ir sukritikavo mažmeninės prekybos tinklus dėl taikomų antkainių, pareiškęs, kad jie „ima iš žmonių tai, ką jie dabar gauna pagalbos, išmokų ir uždarbio pavidalu“. V. Volodinas netgi išvardijo konkrečius prekybos tinklus, kurie užsikelia antkainius – „Piatioročka“, „Lenta“ ir „Magnit“.
Pastarosiomis dienomis Rusijos parduotuvėse staiga išaugo maisto produktų kainos. Ir ne tik iš „pirmosios būtinybės“ sąrašo. Išaugo ir, pavyzdžiui, citrinos ar imbiero kaina. Per paskutinę savaitę jų kaina išaugo kelis kartus: Maskvoje imbieras pabrango 20 kartų. Visuomenėje pasklidus gandams apie gydomąsias imbiero ir citrinos savybes prieš koronavirusą, išaugo jų paklausa. Federalinė antimonopolinė tarnyba (FAT) kol kas nesikiša į šį kainų augimą, nes tai nėra pirmojo būtinumo prekės, tačiau Generalinė prokuratūra jau pradėjo tyrimą, ar pagrįstas imbiero, česnako ir citrinos kainų augimas.
FAT teigimu, 20 proc. išaugusios konservų, kavos, arbatos ir kakavos kainos yra pagrįstos, nes išaugo dėl pakilusių importo kainų ir JAV dolerio vertės. Iki 15 proc. pabrango ir makaronai, duona ir kiti miltiniai gaminiai. Priežastis – nuo kovo pradžios dvigubai išaugusios transporto bendrovių išlaidos.
Daugelis žuvies produkcijos į Rusiją taip pat įveža iš užsienio, todėl jos kaina irgi yra susijusi su valiutos kurso pokyčiais – auga išlaidos transportavimui ir darbo jėgos apmokėjimui. Pabrango ir produkcijos įpakavimas.
Prognozuojama, kad rublio vertės smukimas gali pabranginti ne tik maisto produktus, bet ir visas importuojamas prekes 10-35 proc., rašoma „Newsru“.
Tokia kainų įšaldymo politika jau buvo taikoma ir anksčiau. Tačiau praktika rodo, kad būtent „įšaldyti“ produktai brangsta greičiau už likusius.
Rusija kainų „įšaldymą“ taikė ir 2007-aisiais. Tuomet valdžia susitarė su gamintojais ir prekybos tinklais dėl pieno, mėsos, duonos ir kiaušinių kainų įšaldymo. Tačiau būtent šie produktai pabrango labiau už kitus: „įšaldytų“ produktų kainų augimas 2007-ųjų lapkritį – 2008-ųjų kovą sudarė 14,6 proc., o bendrai maisto produktai brango vidutiniškai 11,8 proc.
Šiuo metu Rusijoje jau galioja įstatymas, draudžiantis branginti vaistus daugiau nei 30 proc. Valdžia turi teisę 90 dienų nustatyti maksimalią leidžiamą kainą, jeigu per mėnesį jos išauga trečdaliu.
Ekonomistas ir mažmeninės prekybos verslininkas Dmitrijus Potapenka pareiškė, kad eksperimentai farmacijos rinkoje jau nulėmė tai, kad kai kurių gyvybiškai svarbių vaistų gamintojai jau nebetiekia tam tikrų pavadinimų vaistų. Jo teigimu, maisto produktų kainų „įšaldymas“ sukels tik jų trūkumą parduotuvėse. „Įšaldžius“ prekes gamintojai tiesiog nustos jas gaminti, o pardavėjai nebepirks tos produkcijos, nes procesas taps nepelningu ir reikš nuolatinius įvairiausių tarnybų tikrinimus, ieškant kaltų.
„Ekonomika nesusitvarko. Čia – matematika. Jeigu jūs norite sumažinti kainas, tai yra vienintelis ir nesudėtingas principas – reikia didinti, aiškiai didinti prekių gamybos apimtis. Tai yra, jeigu jūs turite kažkokių problemų su grikiais (imbieru, citrusais ar kitais), tai reikia masiškai juos supirkinėti ir įvežinėti“, – paaiškino ekspertas televizijai „Dožd“.
