Remiantis Kinijos žemės drebėjimų tinklo stebėjimo centro pranešimu, 1,3 balo stiprumo žemės drebėjimas užfiksuotas 19 val. 38 min. vietos (14 val. 38 min. Lietuvos) laiku Hunčūno mieste šiaurės rytinėje Dzilino provincijoje.
Kol kas sprogimo priežastis nežinoma.
Anksčiau panašių drebėjimų prie Kinijos šiaurinės sienos yra sukėlę Pchenjano vykdyti branduoliniai bandymai.
Tačiau pastarasis įvyko už daugiau nei 200 kilometrų nuo šiaurės vakaruose esančio Pungjė-ri branduolinių bandymų poligono po Mantapsano kalnu.
Ekspertai pastarojo drebėjimo nesureikšmino sakydami, kad jį galėjo sukelti visa virtinė veiksnių.
„Kol kas nekelkite panikos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Masačusetso technologijų instituto saugumo studijų profesorius Vipinas Narangas. – Panašius nedidelius virpesius gali sukelti, pavyzdžiui, kalnakasių (atliekami) sprogdinimai.“
Vienas Pietų Korėjos meteorologijos administracijos pareigūnas pareiškė, kad „seisminės bangos nieko ypatinga nerodo“, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“.
Šalies šiaurės rytuose esančiame Pungjė-ri komplekse buvo įvykdyti visi šeši Šiaurės Korėjos atlikti branduoliniai bandymai. Vėliausias ir galingiausias iš jų, įvykdytas 2017-ųjų rugsėjį, sukėlė 6,3 balo stiprumo žemės drebėjimą, jaučiamą visame Kinijos šiauriniame pasienyje.
Vėliau Kinijos seismologai padarė išvadą, kad Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų komplekse per galingą sprogimą – Pchenjanas tuomet tvirtino susprogdinęs vandenilinę bombą – Mantapsane įvyko griūtis ir poligonas yra nenaudojamas.
Vėliau ekspertai suabejojo šia išvada pareiškę, jog „nėra jokių įrodymų“, kad šis objektas yra netinkamas naudoti.
2016 metų sausio mėnesį dėl Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų sukelto žemės drebėjimo buvo evakuoti prie šalies sienos Kinijoje gyvenantys Dzilino provincijos gyventojai.
