Be to, humanitarinės pagalbos darbuotojai abejoja, ar daug prekių pasiekia tuos, kuriems jų labiausiai reikia.
Pagalbos darbuotojai ir ekspertai naujienų agentūrai AFP sakė, kad vis dar yra daug kliūčių, trukdančių pristatyti palestiniečiams itin reikalingą humanitarinę pagalbą į apgultą Gazos Ruožo šiaurę, kur dėl intensyvių Izraelio karinių operacijų nuo spalio pradžios žuvo šimtai žmonių.
Ginčijamasi ne tik dėl faktinio įvežamos pagalbos kiekio, bet ir dėl to, kad agentūros dažnai negali pasiekti nuolat bombarduojamų žmonių, todėl pagalba ne visada patenka ten, kur jos labiausiai reikia.
Kaip į Gazos Ruožą pristatoma humanitarinė pagalba?
Dauguma humanitarinę pagalbą gabenančių sunkvežimių įvažiuoja per Kerem Šalomo sienos perėją, jungiančią Izraelį su pietine Gazos Ruožo dalimi.
Siuntas saugumo sumetimais tikrina Izraelio kariuomenė; šį procesą humanitarinės organizacijos įvardija kaip pagrindinį veiksnį, dėl ko pristatymas vėluoja.
Izraelis, kuris pernai po „Hamas“ išpuolio įvedė Gazos Ruožo apsiaustį, dažnai kaltina pagalbos organizacijas, kad jos nesugeba tvarkyti ir paskirstyti didelių pagalbos kiekių.
Kai pagalba patenka į Gazos Ruožą, jos pristatymas derinamas su COGAT – Izraelio gynybos ministerijos įstaiga, prižiūrinčia palestiniečių civilinius reikalus.
Daugelis pagalbos grupių nuolat praneša apie sunkumus bendraujant ir koordinuojant veiksmus su COGAT.
Pagalbos skirstymą apsunkina ir degalų sunkvežimiams trūkumas, per karą suniokoti keliai ir plėšikavimas, taip pat mūšiai tankiai apgyvendintose vietovėse ir dažnas daugybės Gazos Ruožo gyventojų, kurių yra apie 2,4 mln., perkėlimas.
Keli humanitarinės pagalbos pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, naujienų agentūrai AFP sakė, kad beveik pusė į Gazos Ruožą patenkančios pagalbos, ypač būtiniausių reikmenų, yra pavagiama.
JT duomenimis, spalį į Gazos Ruožą įvažiavo 396 sunkvežimiai – gerokai mažiau nei ankstesniais mėnesiais.
Remiantis JT duomenimis, kuriuos Izraelio COGAT reguliariai užginčija, rugsėjį per šalies teritoriją pravažiavo 3 003 sunkvežimiai, rugpjūtį – 3 096, o liepą – 4 681.
Kai kurios užsienio šalys humanitarinę pagalbą pristato oro transportu. COGAT pranešė, kad šeštadienį į siaurą pakrantės teritoriją parašiutais buvo išmestas 81 paketas su humanitarine pagalba.
Tačiau šios pastangos, taip pat trumpai veikęs jūrų koridorius humanitarinei pagalbai į Gazos Ruožą gabenti negalėjo patenkinti didėjančių šios teritorijos gyventojų poreikių, karui tęsiantis ilgiau nei metus.
Ką sako Izraelis?
Antradienį paskelbtame bendrame kariuomenės ir COGAT pareiškime teigiama, kad Izraelis „tebėra pasiryžęs padėti teikti humanitarinę pagalbą“.
Jungtinės Valstijos, pagrindinė Izraelio ginklų tiekėja, įspėjo, kad gali sustabdyti dalį savo karinės pagalbos, jei Izraelis greitai nepagerins humanitarinės pagalbos patekimo į Gazos Ruožą.
Izraelio pareiškime pabrėžiama, kad pacientai pervežami iš vienos Gazos Ruožo ligoninės į kitą ir pristatoma 68 650 litrų degalų medicinos įstaigoms visoje teritorijoje, iš kurių daugelis karo metu nustojo veikti.
Kariuomenė taip pat paskelbė, kad neseniai 30 Pasaulio maisto programos (WFP) sunkvežimių galėjo atgabenti miltus tiesiai į šiaurinę Gazos Ruožo dalį, o ne per pietinę Kerem Šalomo perėją.
Izraelio teisių gynimo grupės „Gisha“, kuri stebi humanitarinės pagalbos patekimą į Gazos Ruožą, vadovė Tania Hary sakė, kad „Izraelis patyrė (diplomatinį) spaudimą įsileisti daugiau pagalbos, ypač į šiaurę“.
Ji AFP sakė, kad tik nutraukus ugnį būtų galima vykdyti reikiamo masto humanitarines operacijas.
„Tačiau jei to nepadarytume, Izraelio institucijos konkrečiais veiksmais ir bendradarbiaudami galėtų užtikrinti saugų ir laisvą pagalbos judėjimą“, – sakė T. Hary, tačiau įspėjo, kad per visą karą ji nepastebėjo nuoširdaus Izraelio pareigūnų noro tą daryti.
Kokia situacija Gazos Ruože?
JT agentūros palestiniečiams remti (UNRWA) atstovė spaudai Juliette Touma sakė, kad didelių pokyčių neįvyko.
„Tai, kas buvo gauta, yra labai, labai nedaug, ir to toli gražu nepakanka atsižvelgiant į poreikius“, – AFP teigė J. Touma.
Viena iš perkeltųjų šiaurinės Džabalijos vietovės, kur pastaruoju metu vyko mūšiai, gyventojų sakė, kad ši teritorija yra naikinama.
„Jei nemirsime nuo bombardavimo ir apšaudymo, mirsime iš bado“, – sakė 42-jų Umm Firas Shamiyah (Um Firas Šamija), reikalaudama siųsti pagalbą į Gazos Ruožo šiaurę.
Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovė spaudai Sarah Davies teigė, kad net jei pagalbos tiekimas bus padidintas, dėl kovų „labai sunku veiksmingai paskirstyti pagalbą visiems, kuriems jos reikia“.
Humanitarinės pagalbos darbuotojas, kurio grupė daug dirba vietoje, teigė, kad Izraelis draudžia kai kuriuos svarbius daiktus.
„Mums labai sunku įvežti deguonies koncentratus, generatorius ir rekonstrukcijos įrangą, Izraelio pareigūnams juos priskiriant prie dvejopos paskirties daiktų, naudojamų ir kariniais, ir medicininiais tikslais“, – pažymėjo jis.
„Kai kuriose klinikose net trūksta paracetamolio – įprasto skausmą malšinančio vaisto“, – teigė pagalbos darbuotojas.
„Spalis buvo katastrofiškas“, – pridūrė jis.
