Ukrainos kariuomenės generalinis štabas paviešino žinutę, kurioje skelbiama, kad apšaudymas buvo „sėkmingas“.
Nausėda: negalima tikėtis, kad Rusija po paliaubų Ukrainoje sustos ir nieko nedarys
Siekiant kovų Ukrainoje užbaigimo turi visapusiškai dalyvauti ir Kyjivas, be to, negalima tikėtis, kad Rusija po paliaubų Ukrainoje sustos ir nieko nedarys, penktadienį pasirodžiusiame interviu naujienų agentūrai AP sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis taip pat išreiškė paramą JAV prezidento Donaldo Trumpo paminėtam NATO gynybos išlaidų tikslui, sakydamas, jog regiono šalys turi didinti išlaidas gynybai, kad būtų išvengta bet kokios būsimos Rusijos agresijos.
Interviu Lietuvos prezidentas davė ketvirtadienį.
G. Nausėdos teigimu, susitarimas be deramų atgrasymo priemonių sudarytų sąlygas Rusijai sustiprinti savo pajėgas ir pasirengti tolesnei agresijai regione.
Negalima tikėtis, kad net pasiekus ugnies nutraukimą Ukrainoje „Rusijos ketinimai bus tiesiog sustoti ir nieko nedaryti“, sakė jis.
„Jie pasinaudos tokia pertrauka tam, kad konsoliduotų, sustiprintų karinius pajėgumus ir vėl smogtų ateityje, – teigė G. Nausėda. – O tada svarbiausias klausimas bus toks: koks kitas Rusijos taikinys? Galbūt Ukraina. Galbūt Baltijos šalys.“
Dėl savo geografinės padėties Lietuva yra pažeidžiama kalbant apie potencialų iš Kremliaus pradėtą platesnį konfliktą net po dabartinio karo pabaigos, sakė prezidentas.
„Niekada negali jaustis saugus gyvendamas šioje pasaulio dalyje, nes turime tokį kaimyną ir turėsime jį net po šimto ar dviejų šimtų metų. Visuomet egzistuoja grėsmė iš Rytų, reikia to nepamiršti ir imtis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtume užpulti“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda pabrėžė, kad tai ne atskirų šalių konfliktas, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino iššūkis visam NATO.
Rusija teigia, kad Kyjivo pajėgos okupuotame kaime nužudė 22 žmones
Maskva penktadienį apkaltino Ukrainos karius viename okupuotame Rusijos kaime nužudžius 22 žmones, įskaitant aštuonias moteris, kurios, kaip teigia Kremlius, prieš egzekuciją buvo išžagintos.
Nuo rugpjūčio, kai pradėjo netikėtą puolimą, Ukraina kontroliuoja dešimtis pasienio gyvenviečių Kursko regione Vakarų Rusijoje ir teigia, kad jos okupuotose teritorijose tebegyvena apie 2 tūkst. civilių.
Šiuo metu Rusija jau yra atkovojusi kelis miestelius.
Sausio 19 dieną Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad tiria mažiausiai septynių civilių gyventojų nužudymą Ruskojė Porečnojės kaime, esančiame maždaug už 20 kilometrų nuo Ukrainos sienos.
Penktadienį Tyrimų komitetas pareiškė, kad dabar tiria „22 gyventojų“ nužudymą nuo rugsėjo iki lapkričio ir kad tarp aukų yra aštuonios moterys, prieš nužudant žagintos.
Naujienų agentūrai AFP negalėjo patikrinti šių teiginių, o Ukraina oficialaus komentaro nepateikė.
Rusų tyrėjai kaltina penkis Ukrainos karius ir teigia, kad vienas iš jų, Jevhenijus Fabrisenka, buvo suimtas per mūšius Kursko srityje.
Komitetas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti vyro, vadinamo J. Fabrisenka, tardymas ir prisipažinimas.
Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą civilių žudymu nuo pat konflikto pradžios prieš beveik trejus metus.
Rusijos pajėgos kaltinamos nužudžiusios šimtus civilių gyventojų Bučos mieste netoli Kyjivo. AFP žurnalistai yra tarp tarptautinės žiniasklaidos atstovų, mačiusių ir nufotografavusių ten nužudytų ukrainiečių civilių palaikus. Kai kurie šių nužudytų ukrainiečių civilių buvo surištomis rankomis.
Maskva neigė kaltinimus ir apkaltino Kyjivą inscenizavus filmuotą medžiagą, tačiau rusų teiginius atmetė kelios nepriklausomos faktus tikrinančios organizacijos ir žiniasklaidos priemonės, įskaitant AFP.
Ukrainiečiai mano, kad Šiaurės Korėjos kariai buvo „atitraukti“ iš Kursko fronto
Ukrainos kariuomenė mano, kad Šiaurės Korėjos kariai, pasiųsti kariauti kartu su Rusijos pajėgomis Kursko fronte Rusijos vakaruose, buvo atitraukti, penktadienį agentūrai AFP sakė kariuomenės atstovas spaudai.
„Per pastarąsias tris savaites nepastebėjome ir neužfiksavome jokių veiksmų ar karinių susirėmimų su šiaurės korėjiečiais. Atitinkamai... manome, kad jie buvo atitraukti dėl patirtų didelių nuostolių“, – AFP sakė Specialiųjų operacijų pajėgų atstovas Oleksandras Kindratenka.
Kremlius penktadienį atsisakė komentuoti pranešimus, kad Rusijos kariuomenės pusėje kovojantys Šiaurės Korėjos kariai buvo atitraukti iš fronto.
Laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV ir Ukrainos pareigūnais, ketvirtadienį pranešė, kad Šiaurės Korėjos kariai buvo atitraukti nuo fronto linijos ir ten jų nebuvo matyti maždaug dvi savaites, kadangi jie per mūšius patyrė didelių nuostolių.
Vakarų, Pietų Korėjos ir Ukrainos žvalgybos agentūros teigia, kad Pchenjanas dislokavo per 10 000 karių, jog padėtų Maskvos pajėgoms, besikaunančioms Vakarų Rusijos Kursko srityje, kurioje Ukraina vykdo puolimą.
Portalas „Unian“ penktadienį pranešė, kad, pasak Ukrainos kariuomenės vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio, vos per tris mėnesius Šiaurės Korėjos karių skaičius sumažėjo perpus. Su jais kovoję ukrainiečių kariai juos apibūdina kaip nuožmius kovotojus. Tačiau aukų skaičius greitai išaugo dėl neorganizuotumo jų gretose ir nesuderintų veiksmų su Rusijos daliniais.
Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
Rusijos kariuomenė penktadienį paskelbė, kad užėmė kaimą Rytų Ukrainoje, kur jos pajėgos žengia link svarbaus logistikos centro ir svarbaus kelio, kuriuo pristatomos Ukrainos karinės atsargos.
Geriau ginkluota ir daugiau karių turinti Maskvos kariuomenė mūšio lauke jau kelis mėnesius stiprina savo pozicijas ir vis sparčiau veržiasi į priekį.
Rusijos gynybos ministerijos penktadienio pranešime sakoma, kad jos kariai užėmė Novovasylivkos kaimą, esantį į pietvakarius nuo Pokrovsko Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
Kaimas taip pat yra netoli Ukrainos Dnipropetrovsko srities, kurioje iki šiol antžeminių kovų išvengta, nors rusų kariai artėja.
2022 metais Rusija pareiškė aneksuojanti Donecko sritį, nors jos pajėgos neturi visiškos šios teritorijos kontrolės. Maskva nėra viešai pareiškusi teritorinių pretenzijų dėl Dnipropetrovsko srities.
Maskvos pajėgos taip pat netrukus gali atkirsti pagrindinį tiekimo kelią iš rytų į vakarus – greitkelį M04/E50, einantį link fronto linijos Rytų Ukrainoje.
Ukrainos gynybos ministerijai artima mūšio lauko analizės svetainė „DeepState“ teigė, kad Rusijai liko vos keli šimtai metrų iki šio kelio rajone į rytus nuo Pokrovsko.
Ukrainos kariuomenė jau buvo priversta naudotis kitais tiekimo maršrutais, dėl to sulėtėjo gyvybiškai svarbios logistikos operacijos intensyviausių kovų ruože prie 1 tūkst. km fronto linijos.
Rusijos kariškiai apšaudė Kupjanską, sužeisti du žmonės
Sausio 31-ąją Rusijos kariškiai apšaudė Kupjanską, sužeisti du žmones, kilo gaisras.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Priešas vėl terorizuoja taikius Charkivo srities gyventojus. 9.43 val. Kupjansko mieste per apšaudymą užsidegė privati namų valda. Buvo sužeisti du žmonės – 46 metų vyras ir 84 metų moteris. Jie abu patyrė ūminę reakciją į stresą“, – rašoma pranešime.
Kaip jau buvo pranešta, sausio 30-ąją Kupjansko bendruomenės Pristino kaime per apšaudymą nukentėjo mokyklos pastatas ir dviejų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas. Sužeisti 75 metų moteris ir 68 metų vyras. Kupjansko pakraštyje per rusų bepiločio orlaivio „Molnija-1“ ataką buvo apgadintas automobilis.
V. Orbanas: jei nebus atnaujintas dujų tranzitas per Ukrainą, Vengrija blokuos tolesnes ES sankcijas Rusijai
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį pagrasino blokuoti tolesnes ES sankcijas Rusijai, nebent Briuselis padės pasiekti, kad būtų atnaujintas sausio 1 d. sustabdytas rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą, praneša „Reuters“.
Duodamas interviu valstybiniam radijui V. Orbanas sakė, kad Ukrainos sprendimas stabdyti rusiškų dujų tranzitą į Vidurio Europą ir dėl to išaugusios kainos yra „nepriimtinas dalykas“.
Šiaurės Korėjos kariai kažkur dingo iš fronto: keliamos versijos, kas nutiko
Anot „The New York Times“ pašnekovų iš JAV ir Ukrainos pareigūnų, Šiaurės Korėjos karių fronto linijose nematyti jau apie dvi savaites. Apie tai, kad Šiaurės Korėjos kariuomenė dėl didelių nuostolių sausio 27 d. buvo atitraukta nuo fronto linijos, rašė ir „Sky News“, remdamasi Ukrainos specialiųjų pajėgų vadu. Jis užsiminė, kad šis sprendimas gali būti laikinas.
Tokią pačią prielaidą išsakė ir JAV pareigūnai pokalbyje su NYT. Pasak jų, šiaurės korėjiečiai gali grįžti į frontą po papildomų mokymų arba po to, kai Rusijos ginkluotosios pajėgos sugalvos naujų būdų, kaip dislokuoti dalinius iš KLDR, kad būtų išvengta didelių nuostolių.
Apie Šiaurės Korėjos karių išsiuntimą į Rusiją dalyvauti kare su Ukraina tapo žinoma 2024 m. spalio viduryje. Skaičiuojama, kad grupuotės narių skaičius siekė 10-12 tūkst. žmonių. Sausio 12 d. Pietų Korėjos žvalgyba pranešė, kad Rusijos ir Ukrainos kare žuvo apie 300 KLDR karių ir dar 2 700 buvo sužeisti.
Ukrainos oro pajėgos numušė 59 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 59 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 102 dronais.
59 dronai buvo numušti Charkivo, Poltavos, Sumų, Kyjivo, Černihivo, Čerkasų, Kirovohrado, Žytomyro, Chmelnyckio, Dnipropetrovsko, Mykolajivo ir Odesos srityse.
Dar 37 dronai nepasiekė taikinių.
Nurodoma, kad Sumų, Odesos ir Čerkasų srityse padaryta žalos.
Putinas bando priversti Trumpą žaisti pagal savo taisykles: analitikai atskleidė tikruosius Kremliaus tikslus
Kremlius deda pastangas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutiktų su Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino reikalavimais dėl Ukrainos, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
Anot analitikų, rusų redaktoriaus Fiodoro Lukjanovo paskelbtoje diskusijoje buvo aptariami lūkesčiai dėl būsimų derybų tarp D. Trumpo ir V. Putino.
Kaip skelbia analitikai, F. Lukjanovo platforma iš esmės yra tokia, kurioje Kremliaus ruporai ir pareigūnai naudojasi savo propagandos naratyvams skleisti. Pats F. Lukjanovas yra V. Putino žmogus ir yra laikomas „autoritetingu ekspertu“ Rusijoje, nors ir neužima jokių vadovaujančių pareigų.
Todėl ISW pažymi, kad jo „pareiškimai šiame interviu atitinka Putino pareiškimus apie būsimas derybines pozicijas“ dėl karo Ukrainoje nutraukimo.
Interviu metu F. Lukjanovas pareiškė, jog būsimose taikos derybose dėl Ukrainos „svarbiausia“ yra „ne teritorijos“, o karo „pagrindinių priežasčių“, kurias F. Lukjanovas apibrėžė kaip NATO plėtrą į Rytų Europą, pašalinimas.
Interviu išsakytos mintys taip pat leidžia teigti, kad Kremlius per būsimas derybas nėra nusiteikęs grąžinti Ukrainai okupuotų žemių.
„Lukjanovo interviu patvirtina Kremliaus nuolatines pastangas priversti D. Trumpą sutikti su V. Putino reikalavimais, kurie prilygsta visiškam Ukrainos pasidavimui ir NATO susilpnėjimui, taip pat asmenines V. Putino pastangas pozicionuoti save kaip lygiavertį D. Trumpui tarptautinėje arenoje“, – sako analitikai.
Rusai praėjusią parą 386 kartus atakavo Zaporižios sritį
Praėjusią parą okupantai rusai smogė 386 smūgius 13-kai Zaporižios srities gyvenviečių.
Tai „Telegram“ kanale parašė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, praneša „Ukrinform“.
„Priešas smogė aviacijos smūgį Temyrivkai. 217 įvairių modifikacijų dronų atakavo Piatichatkus, Lobkovę, Huliaipolę, Bilohirią, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanylivką, Luhivskę, Malynivką, Olhivskę, Mala Tokmačką ir Novodarivką. Iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų šešis kartus buvo apšaudytos Tavrijskė, Lobkovė, Novoandrijivka ir Mala Tokmačka. 162 artilerijos smūgiai buvo smogti Piatichatkų, Lobkovės, Huliaipolės, Bilohirios, Ščerbakų, Novoandrijivkos, Novodanylivkos, Luhivskės, Malynivkos, Olhivskės, Mala Tokmačkos ir Novodarivkos teritorijai“, – informavo I. Fiodorovas.
Gautas 21 pranešimas apie butams, privatiems namams ir infrastruktūros objektams padarytą žalą. Civiliai nenukentėjo.
Kaip jau buvo pranešta, įgyvendinant projektą „Saugus švietimas neprisijungus“, Zaporižioje statoma dar viena požeminė mokykla.
Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis
Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis, kurio bendra salvė – iki 4 kruizinių raketų „Kalibr“.
Tai sausio 31 d. 6 val. operatyvinėje informacijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
Azovo jūroje priešo laivų nėra.
Viduržemio jūroje budi šeši priešo laivai, iš kurių du yra kruizinių raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendra salvė – iki 22 raketų.
Per parą Rusijos interesais per Kerčės sąsiaurį praplaukė:
į Juodąją jūrą – keturi laivai, iš jų du tęsė judėjimą Bosforo sąsiaurio kryptimi;
į Azovo jūrą – trys laivai, vienas iš jų atplaukė iš Bosforo sąsiaurio.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 670 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 670 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų sausio 31 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 837 610 kareivių.
Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 9 893 tankų (+3), 20 631 šarvuotosios kovos mašinos (+17), 22 445 artilerijos sistemų (+33), 1 265 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 050 oro gynybos priemonių (+0), 369 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 23 573 dronų (+63), 3 054 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 35 552 automobilių (+101), 3 726 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Dronų ataka Rusijoje: nugriaudėjo daugybė sprogimų
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Rusiją masiškai atakavo dronai, rašo „Kanal 24“. Volgogradas naktį buvo vienas iš karščiausių taškų, rašo leidinys. Sprogimai taip pat griaudėjo Voronežo, Rostovo srityse.
Skelbiama, kad Volgograde dronai atakavo „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklą. Vietos gyventojai skelbia girdėję sprogimus ir šaudymo garsus gamyklos teritorijoje.
Tai yra didžiausia naftos produktų gamintoja regione, kurios pajėgumai siekia beveik 15 mln. tonų.
Atakos padariniai kol kas nežinomi. Sprogimai buvo girdėti apie 3 val. nakties. Oficialios informacijos iš vietos valdžios institucijų kol kas negauta.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ukraina: sunaikinta Rusijos karinės grupuotės „Kurskas“ vadavietė
Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas penktadienį, sausio 31 d., pranešė apie priešo kariuomenės grupuotės „Kursk“ vadavietės apšaudymą.
„Šiandien Ukrainos gynybos pajėgų raketinių dalinių ir artilerijos daliniai sudavė ugnies smūgį Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių grupuotės „Kursk“ vadavietei Rilsko mieste, Kursko srityje“,– sakoma pranešime.
Jame pažymima, kad dėl „labai tikslaus ir koordinuoto“ smūgio buvo sunaikinta priešo vadavietė.
Generalinis štabas pabrėžė, kad ši operacija buvo dalis sistemingų pastangų sunaikinti priešo vadovavimo centrus, atimant iš jų galimybę veiksmingai koordinuoti kovines operacijas ir transportavimą.
„Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau daro nuostolių okupacinėms pajėgoms, naikindamos jų vadovavimo ir kontrolės sistemą ir mažindamos jų puolamąjį potencialą“, – pridūrė Generalinis štabas.Pabrėžiama, kad priešo valdymo centrų naikinimo operacijos bus tęsiamos tol, kol Rusijos agresija prieš Ukrainą bus visiškai sustabdyta.