Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:40 | JAV sekretorius: artimiausiomis savaitėmis Ukraina gali pradėti kontrpuolimą
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sako, kad Ukraina gali pradėti kontrpuolimo operaciją per artimiausias savaites, rašo UNIAN.
A. Blinkenas, atsakydamas į „Fox News“ žurnalisto teiginį, kad karinė situacija Ukrainoje atsidūrė aklavietėje, sakė, kad Rusijos Federacijos planas jau dabar žlugo, todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip Ukraina rengiasi įvykdyti kontrpuolimo planą.
„[Ukrainiečių] sėkmė mūšio lauke yra geriausias ir galbūt greičiausias kelias į derybas [su Rusija], o tai užtikrins teisingumą ir tvarią taiką“, – svarstė A. Blinkenas.
22:39 | JAV generolas: abejoju, ar ukrainiečiams šiemet pavyks pasiekti pergalę kare
JAV generolas Markas Milley abejoja, ar šiais metais ukrainiečiams pavyks pasiekti pergalę mūšio lauke, rašo UNIAN.
M. Milley, duodamas interviu „Foreign Affairs“ žurnalistams, sakė abejojantis ar bent vienai iš kariaujančių pusių šiais metais pavyktų pasiekti pergalę kare.
Tiesa, jis užsimena, kad dabar Ukrainos pajėgos yra gerokai labiau pasirengusios.
„Ukrainiečiai šiuo metu turi didesnius pajėgumus puolimui. Jie taip pat yra geriau pasirengę gynybai nei pernai.
Nenoriu spekuliuoti, ar jie [ukrainiečiai] gali, ar negali pradėti kontrpuolimo operacijos artimiausiomis savaitėmis. Tai priklausys nuo jų pačių. Tačiau jie yra pasiruošę pulti arba apsiginti“, – sakė generolas.
M. Milley pripažįsta, kad scenarijai, kaip ukrainiečiams pasiseks įvykdyti kontrpuolimo operaciją, gali būti įvairūs. Pasak jo, Rusijos gynyba gali tiesiog sugriūti arba priešingai – kontrpuolimo operacija bus dalinai sėkminga arba nesėkminga.
21:55 | Danija 2024 metais į Latviją nusiųs NATO batalioną
Danija kitais metais siųs NATO batalioną į Latviją, kad padėtų paremti Baltijos valstybę po Rusijos invazijos į Ukrainą, antradienį pranešė Gynybos ministerija.
„Nuo 2024 metų vidurio Danija skirs NATO batalioną Baltijos šalių gynybai, kuris dalį metų bus dislokuotas Latvijoje, o likusią metų dalį – Danijoje, kur bus pasirengęs vykti į Baltijos šalis krizės atveju“, – sakoma ministerijos pranešime.
Tikimasi, kad batalioną sudarys 700–1200 karių.
„Bataliono sudėtis, dydis ir trukmė priklausys nuo NATO ir jos sąjungininkių poreikių“, taip pat nuo Danijos pajėgų dislokavimo galimybių, priduriama pareiškime.
NATO rytiniame fronte esančios buvusios sovietinės valstybės paragino Aljansą stiprinti gynybos pajėgumus regione.
Danija dalyvauja nuolatinėje NATO misijoje regione, vadinamoje sustiprintomis priešakinėmis pajėgomis, ir praėjusių metų kovą į Estiją pasiuntė 225 karius.
21:37 | Netoli Briansko – trys galingi sprogimai
Antradienį netoli Rusijos Briansko miesto nugriaudėjo trys galingi sprogimai. UNIAN skelbia, kad po sprogimų nuo geležinkelio bėgių nulėkė traukinio, judėjusio iš Briansko į Karačevą, sąstatas.
Socialiniame tinkle „Telegram“ pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti incidento kadrai.
Viename iš paviešintų vaizdo įrašų matyti, kaip ugniagesių sunkiasvorė transporto priemonė juda šalia sustojusio ir nuo bėgių nulėkusio traukinio.
„Baza“ teigimu, dėl įvykusio sprogimo apvirto 8 vagonai, o iš viso jų buvo tempiama bent 70.
Tuo metu Rusijos geležinkelių atstovai teigė, kad incidentas užfiksuotas 19:47 val., o iš viso po sprogimo nuo bėgių galėjo nulėkti apie 20 traukinio vagonų. Taip pat priduriama, kad įvykio vietoje dirba ugniagesiai, o nukentėjusių asmenų nebuvo.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dar pirmadienį su Ukraina besiribojančiame vakariniame Briansko regione taip pat nuo bėgių nuvažiavo Rusijos krovininis traukinys, ant bėgių detonavus sprogstamajam užtaisui, pranešė vietos gubernatorius.
Tą pačią dieną pareigūnai pranešė, kad Rusijos šiaurėje buvo susprogdintos elektros linijos, o FSB saugumo tarnyba tai pavadino „sabotažo aktu“.
Šie, kaip manoma, išpuoliai buvo surengti kitą dieną po to, kai per Ukrainos smūgį Rusijos kaime Briansko srityje žuvo keturi žmonės ir kai Kyjivas ruošėsi plačiai laukiamam kontrpuolimui.
„Sprogus nenustatytam sprogstamajam užtaisui, nuo bėgių nuvažiavo krovininio traukinio lokomotyvas“, – platformoje „Telegram teigė Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomazas ir pridūrė, kad aukų nėra.
Jis nurodė, kad įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos ir kad geležinkelio eismas toje vietovėje buvo sustabdytas.
Per daugiau nei metus trunkantį Maskvos puolimą Ukrainoje gauta pranešimų apie sabotažą Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos geležinkeliuose, tačiau tai pirmas kartas, kai rusų pareigūnai patvirtina tokio masto išpuolį.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kad traukinio priekis ir keli krovininiai vagonai dega ir guli ant žolės šalia bėgių.
Rusijos geležinkeliai nurodė, kad incidentas įvyko pirmadienį 10 val. 17 min. vietos ir Lietuvos laiku laiku tarp Unečios miestelio ir Rasuchos kaimo pietvakariniame regiono kampe, maždaug už 100 km nuo Ukrainos sienos.
Jie teigė, kad priekinis lokomotyvas ir septyni vagonai nuvažiavo nuo bėgių „po to, kai į geležinkelio transporto darbą įsikišo pašaliniai asmenys“.
In #Bryansk region, western #Russia, a freight train carrying fuel tanks and timber derailed today after an IED detonated on the rail tracks:
— Alex Kokcharov (@AlexKokcharov) May 1, 2023
pic.twitter.com/TPqyuJCb28
„Dėl incidento lokomotyvas užsidegė“, – sakoma jų pranešime.
Valstybinis operatorius pranešė, kad įvykio vietoje dirba ugniagesiai gelbėtojai ir kad gali vėluoti keleiviniai traukiniai iš šio rajono į Maskvą.
Pirmadienį šiaurinės Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka taip pat pranešė, kad vietos elektros linijos buvo susprogdintos, jo teigimu, sprogstamuoju įtaisu.
Pareigūnas nurodė, kad linijos buvo pažeistos netoli Susanino kaimo, esančio už 60 km į pietus nuo antrojo Rusijos miesto Sankt Peterburgo, ir paskelbė miške ant žemės gulinčių linijų nuotraukas.
Vėliau A. Drozdenka sakė, kad FSB saugumo tarnyba iškėlė baudžiamąją bylą dėl sabotažo.
20:32 | Danija žada skirti maždaug 230 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai
Danija antradienį paskelbė siunčianti Ukrainai 1,7 mlrd. kronų (apie 230 mln. eurų) vertės karinę pagalbą „būsimam Ukrainos puolimui paremti“, pranešė Danijos gynybos ministerija.
Į Ukrainos palaikymo paketą įtrauktos išminavimo transporto priemonės, šaudmenys ir finansinė parama priešlėktuvinei gynybai įsigyti, sakoma Danijos gynybos ministerijos pranešime.
„Paramos pakete esanti įranga yra būtina, kad būtų atvertas kelias Ukrainos tankams ir mechanizuotiesiems pėstininkams į fronto liniją“, – pranešime cituojamas gynybos ministro pareigas einantis Troelsas Lundas Poulsenas.
„Naujasis karinės paramos paketas yra didžiausias iki šiol, todėl bendra Danijos parama siekia beveik 11 mlrd. kronų“, – sakė užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.
Sausį Danija pažadėjo Ukrainai perduoti 19 Prancūzijoje pagamintų haubicų „Cezar“, įskaitant kelias vis dar užsakytas, o balandį paskelbė, kad kartu su Nyderlandais perka 14 tankų „Leopard 2“, kuriuos perduos Ukrainai.
19:37 | Krymo uostamiestyje nugriaudėjo galingas sprogimas
Laikinai okupuotame Krymo uostamiestyje Sevastopolyje antradienį nugriaudėjo galingas sprogimas, skelbia UNIAN, remdamasi socialinio tinklo „Telegram“ vartotojų pranešimais.
Kol kas daugiau informacijos apie incidentą nepateikiama.
19:02 | JAV ambasadorius: Amerika nori, kad Kinija darytų spaudimą Rusijai
JAV ambasadorius Kinijoje Nikolasas Burnsas sako, kad Amerika nori, jog Kinija darytų spaudimą Rusijai dėl sekio nutraukti karą Ukrainoje, rašo CNN.
„Ko mes norime iš Kinijos – tai, kad ji priverstų Rusiją išvesti kariuomenę [iš Ukrainos], tokiu atveju Ukraina galėtų susigrąžinti prarastą šalies teritoriją atgal ir vėl išlaikytų suverenios valstybės statusą“, – kalbėjo JAV atstovas.
Pasak N. Burnso, būtų ypač svarbu, kad Kinija pasistengtų daryti spaudimą Rusijai dėl siekio, kad rusų okupantai nustotų bombarduoti Ukrainos mokyklas, ligonines, gyvenamuosius pastatus.
„Aš manau, kad tai yra tai, ko mes norime iš Kinijos, ir esu tikras, to nori Europos valstybės, Ukraina“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, užmegztas pirmasis pokalbis tarp Kinijos lyderio Xi Jinpingo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio buvo „geras pirmasis žingsnis“, tačiau taip ir lieka neaišku, ar po jo bus imtasi tam tikrų veiksmų.
„Mes norime, kad Kinija išlaikytų gerokai griežtesnę poziciją, kuomet yra mezgami pokalbiai su Rusija. Mes norime matyti veiksmus, kad karas būtų baigtas, kaip įmanoma greičiau“, – kalbėjo JAV atstovas.
Pasak N. Burnso, JAV atidžiai stebi, ar Kinija neperduoda ginklų Rusijai. Tačiau bent jau kol kas JAV neturi konkrečių įrodymų, kad Kinija vykdo minėtus veiksmus.
18:37 | Rusijoje vienas po kito atšaukiami paradai
„The Guardian“ rašo, kad mažiausiai šeši Rusijos regionai atšaukė Gegužės 9 d. tradicinius paradus, kurių metu minima Pergalės diena.
Teigiama, kad pagrindinė priežastis, kodėl Rusijos regionai griebiasi tokių veiksmų – baimė, kad Ukrainos pajėgos gali smogti tam tikriems kariniams objektams.
Štai Saratovo gubernatorius buvo vienas iš paskutiniųjų pareigūnų, antradienį pranešusių, kad paradas nebus organizuojamas dėl „saugumo sumetimų“.
Atkreipaiams dėmesys, kad tokiu būdu Kremliaus atstovai tarsi pripažįsta savo šalies karinį pažeidžiamumą.
„Centrinėje Belgorodo dalyje nebus organizuojami paradai, kuriuose naudojamas didelis skaičius karinės technikos, taip pat sutelkiami tarnaujantys kariai“, – dar praėjusį mėnesį sakė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Tuo metu „SkyNews“ rašo, kad Kremlius savo ruožtu deda visas pastangas, kad Rusijos saugumo tarnybos galėtų užtikrinti, kad tradicinis Pergalės dienos paradas įvyktų.
17:41 | O. Reznikovas: Krymą įmanoma susigrąžinti ir nepanaudojant ginklų
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, kalbėdamas žurnalui „The Atlantic“ sako, kad yra įmanoma, jog Krymas būtų susigrąžintas be jokių ginklų panaudojimo, rašo „Obozrevatel“.
Pastebima, kad po serijos sprogimų, nugiraudėjusių Krymo pusiasalyje, Rusijos piliečiai, kurie gyvena ten nelegaliai, galiausiai paliks šią vietą patys.
Taip pat teigiama, kad tokiu atveju deokupacijos procesas taps ne vien tik karinis, tačiau ir politinis. „Po to, kai mūsų pajėgos pradėjo blokuoti kelius, geležinkelius ir vandens kelius į pusiasalį, bei smūgių, suduotų kariniams objektams naudojant dronus, galima daryti prielaidą, kad daugelis rusų, ypač neseniai atvykę imigrantai, galiausiai supras, kad jiems yra geriau likti kur nors kitur“, – kalbėjo O. Reznikovas.
Ukrainos ministras taip pat pastebėjo, kad Krymo pusiassalis strategiškai svarbus tiek Rusijai, tiek Ukrainai. Tačiau Rusijos okupantai šį pusiasalį dabar pavertė karine baze, o ne kurortine vieta, kaip buvo prieš 9 metus.
17:06 | M. Morawieckis: ribojimai Ukrainos produktams įvesti ginant žemdirbių interesus
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sako, kad barjerai ukrainietiškai žemės ūkio produkcijai buvo įvesti siekiant apginti šalies žemdirbius bei žemės ūkio rinką.
Tai jis sakė po to, kai Ukraina šeštadienį paskelbė įteikusi Lenkijos ambasadai Kyjive notą dėl nepriimtinų prekybos suvaržymų ukrainietiškiems žemės ūkio produktams. Kyjivas paragino nedelsiant atnaujinti eksportą ir sakė, kad suvaržymais buvo pažeistas Ukrainos ir ES asociacijos susitarimas.
„Mano bei Lenkijos vyriausybės uždavinys yra ginti Lenkijos rinką, Lenkijos žemdirbius, todėl mes priėmėme tuos veiksmus kartu su keletu kitų valstybių Rytų flange, kad pasiųstume labai stiprų signalą – mes giname Lenkijos žemdirbius, mes giname Lenkijos rinką ir iš kitos pusės, kad tokiu būdu pakviestume Europos Sąjungą veikti greičiau, ir tas buvo įgyvendinta“, – antradienį Vilniuje po susitikimo su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte teigė M. Morawieckis.
Pasak jo, tarptautinėje ekonominėje politikoje reikia siekti tokių sprendimų, kuriuos galima įgyvendinti ir kurie kartu užtikrina Lenkijos interesus.
„Būtent todėl jau prieš porą mėnesių mes išsiųsdavome tinkamus signalus su ministru H. Kowalczyku (balandžio pradžioje pasitraukęs Lenkijos žemės ūkio ministras – BNS) į Europos Komisiją, kad būtų tučtuojau priimti sprendimai dėl Lenkijos žemės ūkio rinkos destabilizavimo“, – kalbėjo Lenkijos premjeras.
Oficialus Kyjivo protestas Lenkijai ir Europos Sąjungai (ES) pareikštas po to, kai kelios Ukrainos kaimynės, įskaitant Lenkiją, reaguodamos į savo ūkininkų protestus dėl kritusių kainų įvedė laikinus prekybos barjerus ukrainietiškiems grūdams ir kitiems produktams.
Galiausiai Bulgarija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija praėjusį penktadienį susitarė leisti Ukrainos žemės ūkio produktų tranzitą per savo teritorijas.
„Dėl tranzito per Lenkiją mes neturėjome ir neturime su tuo problemų. Tranzitas yra organizuotas per labai detalias procedūras, kad tranzitas būtų tranzitas, kad tie grūdai, kurie aprašomi kaip tranzitas, nepatektų į Lenkijos rinką“, – teigė Lenkijos premjeras.
Pasak M. Morawieckio, Lenkijoje dėl ukrainietiškų grūdų kilusi krizė yra naudinga Rusijai.
„Mes supratome, kad tas destabilizavimas iš esmės vėlgi tiks Rusijai, kadangi Rusijos propagandai sunku tiesiog apkaltinti individualius subjektus. Jie tiesiog pasinaudojo tokia situacija vien dėl to, kad Juodoji jūra buvo blokuota V. Putino“, – teigė M. Morawieckis.
„Per paskutines dvi savaites vyko intensyvus pokalbiai, derybos su Ukraina ir Europos Komisija ir tas reguliavimas, kuris yra priimamas šiomis dienomis Europos Komisijos, atitinka mūsų lūkesčius, kad būtų sumažintos tos įtampos“, – kalbėjo Lenkijos premjeras.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen balandžio 19 dieną pasiūlė papildomą 100 mln. eurų paramą ES ūkininkams, skirtą susilpninti priešpriešą dėl Ukrainos grūdų.
Rusijai užpuolus Ukrainą, buvo smarkiai apribotas ukrainietiškų grūdų eksportas Juodąja jūra, todėl dalį eksporto teko nukreipti sausuma.
16:37 | Rusija iškvietė Lenkijos diplomatą dėl ambasados vadovaujamos mokyklos Varšuvoje uždarymo
Rusija antradienį iškvietė Lenkijos ambasados Maskvoje reikalų patikėtinį Jaceką Sladewskį dėl to, kad Lenkija uždarė Rusijos ambasados Varšuvoje vadovaujamą mokyklą, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame J. Sladewskis įeina į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje, praėjus trims dienoms po to, kai Varšuva Lenkijos sostinėje uždarė Rusijos diplomatų vaikams skirtą mokyklą. Rusija mokyklos uždarymą pavadino neteisėtu.
15:51 | Ukrainiečiai tyčiojasi iš rusų plano
Rusijos okupantai planuoja gegužės 9-osios išvakarėse užimti Donecko srityje esantį Bachmuto miestą, kad šia „pergale“ galėtų pasipuikuoti Rusijoje, tačiau ukrainiečiai ketina šiam tikslui užkirsti kelią, Ukrainos televizijai sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatijus.
„Mūsų gynybos pajėgos padarys viską, kas įmanoma, kad nė viena iš šių datų netaptų realybe“, – sakė S. Čerevatijus, rašo „Focus“.
Jis atkreipė dėmesį, kad Rusai savo tikslus karo lauke mėgsta susieti su simbolinėmis datomis.
„Jie (rusai – red.) netrukus pasieks Gineso rekordą, skelbdami datas, iki kurių jie nori ką nors užimti. Iki kovo pabaigos jie turėjo užimti visą Donbasą. Pirmoji data užimti Bachmutą buvo pernai liepa. <...>
Tuo pačiu greitai ateis laikas, kada rusų okupantai pradės skaičiuoti datas, kada ir kur jiems teks bėgti prasidėjus Ukrainos gynėjų kontrpuolimui“, – pridūrė S. Čerevatijus.
Gegužės 1 d. žiniasklaida pranešė, kad Kremlius nori užimti Bachmutą iki gegužės 9 dienos, kad paskelbtų karo pabaigą. Žurnalistų teigimu, Bachmutas gali tapti galutiniu Rusijos Federacijos jau okupuotų Ukrainos teritorijų „fiksavimo“ tašku prieš pradedant taikos derybas.
15:14 | Žiniasklaida: Vakarai kol kas nesiūlys Ukrainai tapti NATO nare
Vokietija ir JAV nenori prisiimti įsipareigojimų, viršijančių 2008 metų NATO deklaraciją. Šiame dokumente tuometiniai Vakarų lyderiai sutiko su Ukrainos ir Gruzijos stojimu į Aljansą, tačiau apie konkrečias sąlygas nebuvo užsiminta, skelbia naujienų agentūra DPA, remdamasi savo šaltiniais.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis stojimo į NATO klausimu sulaukia paramos iš Vidurio ir Rytų Europos šalių, ypač iš Lietuvos. Šiuo metu labai mažai tikėtina, kad jiems pavyks įtikinti tokias NATO partneres kaip JAV pakeisti kursą, skelbia naujienų agentūra.
Anot diplomatų, konkrečios stojimo perspektyvos priešininkai savo poziciją aiškina tuo, kad šis tikslas šiuo metu yra nerealus ir gali atitraukti dėmesį nuo daug svarbesnės paramos Ukrainai.
„Yra rizika, kad nauji NATO įsipareigojimai gali suteikti Rusijai argumentų dar agresyvesniam karui“, – DPA sakė šaltiniai.
Sąjungininkai sutinka, kad Kyjivui turėtų būti pasiūlyta galimybė vesti derybas dėl glaudesnio bendradarbiavimo Ukrainos ir NATO taryboje. Vienas aukšto rango diplomatas teigė, kad tai gali sustiprinti NATO ir Ukrainos partnerystės jausmą ir pakeisti situaciją į gerąją pusę.
DPA pašnekovai teigia, kad realus postūmis derybose dėl Ukrainos stojimo perspektyvų gali įvykti tik tuomet, jei ginkluotosioms pajėgoms pavyks įveikti Rusiją kare.
Liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksta NATO viršūnių susitikimas, kuriame Ukraina išreiškė lūkestį būti pakviesta tapti Aljanso nare.
14:35 | Rusams apšaudžius Ukrainos Chersono sritį žuvo trys žmonės, yra sužeistųjų
Rusai antradienį apšaudė Chersono sritį, žuvo trys žmonės, dar keli asmenys sužeisti, pranešė pareigūnai.
Chersono srities prokuratūra socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad rusams apšaudžius Chersono miestą ir kelis kaimus Bilozerskės apylinkėse.
Trys regiono gyventojai žuvo, dar penki buvo sužeisti, pranešė prokuratūra.
Remiantis jos pranešimu, buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, įskaitant gyvenamuosius pastatus, komercines patalpas ir transporto priemones.
Kaip sakė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, okupantai apšaudė Kizomyso ir Veletenskės kaimus.
Veletenskėje žuvo žmogus – 28 metų vyras. Dar keturi žmonės buvo sužeisti, sakė O. Prokudinas platformoje „Telegram“.
13:45 | Žiniasklaida: „Match Group“, kuriai priklauso „Tinder“, traukiasi iš Rusijos rinkos
„Match Group“, kuriai priklauso pažinčių programėlė „Tinder“, pareiškė, kad iki birželio 30 dienos pasitrauks iš Rusijos rinkos, motyvuodama būtinybe ginti žmogaus teises.
Apie tai antradienį skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Daugelis Vakarų prekių ženklų milžinių po pernai vasarį Kremliaus pradėtos invazijos į Ukrainą išėjo iš Rusijos rinkos.
„Esame įsipareigoję ginti žmogaus teises“, – pirmadienį paskelbtoje metinėje poveikio ataskaitoje teigė „Match Group“.
„Mūsų prekių ženklai imasi priemonių apriboti prieigą prie savo paslaugų Rusijoje ir iki 2023 metų birželio 30 dienos baigs pasitraukimą iš Rusijos rinkos“, – pridūrė bendrovė.
13:09 | Vokietija nesutinka, kad Ukraina apšaudytų Rusiją sąjungininkų suteiktais ginklais
11:58 | Barijevas: rusai sunerimo dėl atakuojamo Krymo
Rusai nerimauja dėl ukrainiečių smūgių Sevastopoliui, laikinai okupuoto Krymo pusiasalio miestui, ir nesijaučia tokie saugūs kaip anksčiau. Gaisras rusų naftos bazėje ir bepiločio orlaivio skrydžiai paveikė okupantų psichologinę būseną. Apie tai Ukrainos kanalui „24 Kanal“ sakė Krymo totorių tautos Medžliso narys, žmogaus teisių gynėjas Eskenderas Barijevas.
Balandžio 29 dieną okupuotame Sevastopolyje netoli Kozačos įlankos esančioje naftos bazėje kilo didelio masto gaisras, sunaikinęs daugiau nei 10 cisternų su naftos produktais, kurių bendra talpa – 40 000 tonų. Tai tapo aiškia žinia Kryme nelegaliai apsigyvenusiems rusams, kad jie turėtų bėgti, rašo „Focus“.
„Iš pradžių rusai sakė, kad ten yra nekokybiško kuro ir jį reikia utilizuoti. Sakė, kad tai ne Ukrainos dronai ir ne ukrainiečiai iš principo, o NATO kariai. Bet mes turime rezultatą ir mums tai svarbu. Kadangi tai yra didžiausia bazė, aprūpinanti degalais Rusijos karinius laivus“, – sakė žmogaus teisių aktyvistas.
Jo teigimu, dieną prieš okupantai netgi sukūrė darbo grupę, kuri turėtų užsiimti radijo dažnių kontrole Krymo teritorijoje, kad būtų galima geriau kontroliuoti bepiločius orlaivius.
„Tai papildoma nuoroda okupantams, kad iš Krymo geriau išvykti laiku, nes jis išsivaduos ir taps šventa vieta, kurios pagalba bus sunaikintas Putino režimas ir Putino Rusija“, – pridūrė E. Barijevas.
11:26 | Rusų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo karo pradžios skelbia nukovusios 191 420 rusų karių, 460 jų – per praėjusią parą.
Kaip skelbiama naujausioje generalinio štabo suvestinėje, per pastarąją parą Ukrainos pajėgos sunaikino rusų šarvuotį, 9 artilerijos sistemas, 3 oro gynybos sistemas, bepilotį orlaivį, numušė 15 sparnuotųjų raketų, sunaikino 6 automobilius ir specialiosios įrangos vienetą.
10:40 | „Twitter“ kirtis Medvedevui – užblokavo už pareiškimą, kad Lenkija „neturėtų egzistuoti“
09:53 | Ukrainos kontrpuolimas rimtai įstrigo: planus pakeitė nekontroliuojama aplinkybė
09:06 | ISW: Putinas suklydo nepaskirdamas invazijos vado
JAV Karo studijų institutas (ISW) savo ataskaitoje skelbia, kad karą Ukrainoje iniciavęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stipriai suklydo karui nesukūręs konkrečios karinės vadovybės struktūros ir nepaskyręs vieno konkretaus vado.
„Vakarų pareigūnai 2022 m. balandį pranešė, kad Rusija neturėjo nė vieno savo pajėgų karinio vado Ukrainoje nuo pat invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. Putinas tikriausiai siekė prisistatyti kaip sėkmingos invazijos į Ukrainą vyriausiasis vadas ir sumanytojas“, – ataskaitoje rašo ISW analitikai.
Perimti Rusijos kariniai planai atskleidė, kad Kremlius tikėjosi Kyjivą užimti per kelias dienas, o V. Putinas greičiausiai norėjo paskelbti šią greitą invaziją asmenine geopolitine pergale.
„Galbūt Putinas nenorėjo paskirti vado šiai invazijai, kad šiam nebūtų užskaityta karinė pergalė Ukrainoje. Tokia dinamika panaši į vyravusią tarp Sovietų Sąjungos lyderio Josifo Stalino ir maršalo Georgijaus Žukovo per Antrąjį pasaulinį karą“, – rašo ISW.
Stalinas pavydėjo G. Žukovui karinių žygdarbių ir šlovės.
„Putinas neturi karinės patirties, o tai galėjo dar labiau prisidėti prie jo sprendimo nepaskirti savo invazijai vado, kuris būtų galėjęs jį apjuodinti prisiimdamas kreditą už laukiamą dramatišką pergalę“, – sakė ISW analitikai.
08:25 | Ukrainos kariai smogė tiesiai į rusų būstinę Zaporižioje: „Vietoj šašlykų kepami okupantai“
07:42 | Ukrainos ir Kanados lyderiai aptarė ilgalaikį bendradarbiavimą gynybos srityje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pirmadienį aptarė ilgalaikį bendradarbiavimą gynybos srityje, pranešė abu lyderiai.
„Tiek, kiek reikės. Būtent tiek laiko mes ketiname teikti Ukrainai paramą“, – po pokalbio telefonu su V. Zelenskiu tviteryje rašė J. Trudeau.
„Turite mano žodį, – pasakė jis Ukrainos vadovui. – Kanada ir toliau teiks karinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą.“
V. Zelenskis tviteryje taip pat teigė, kad jie aptarė ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje programą.
Per pastaruosius metus Otava skyrė Ukrainai daugiau kaip 1 mlrd. Kanados dolerių (672 mln. eurų) karinės pagalbos, įskaitant šarvuočius, raketas „žemė-oras“, haubicas ir amuniciją, taip pat tankus „Leopard 2“.
07:04 | Baltieji rūmai: per 5 mėnesius Rytų Ukrainoje žuvo per 20 000 rusų, dar 80 000 sužeisti
Per pastaruosius penkis mėnesius mūšių Rytų Ukrainoje, ypač Bachmute, žuvo daugiau kaip 20 000 rusų karių ir dar 80 000 buvo sužeisti, pirmadienį sakė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.
„Manome, kad Rusija patyrė daugiau kaip 100 000 aukų, iš jų daugiau kaip 20 000 žuvo mūšių metu“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
„Rusijos bandymas vykdyti puolimą Donbase, daugiausia per Bachmutą, žlugo... Rusijai nepavyko užimti jokios tikrai strategiškai svarbios teritorijos“, – sakė J. Kirby.
J. Kirby, remdamasis neseniai išslaptinta JAV žvalgybos informacija, kurioje apžvelgiama situacija nuo gruodžio pradžios, teigė, kad maždaug pusė žuvusiųjų buvo privačios karinės bendrovės „Wagner“, daugelį savo narių surinkusios iš Rusijos kalėjimų, užverbuoti kariai.
„Šis bandymas, ypač Bachmute, kainavo siaubingai, siaubingai brangiai. Išseko Rusijos karinės atsargos ir ginkluotosios pajėgos“, – sakė J. Kirby.
Jis nurodė, kad nepateikia ukrainiečių aukų skaičių, nes „jie čia yra aukos. Rusija yra agresorė“.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Per Rusijos raketų atakas Ukrainoje centrinėje Dnipropetrovsko srityje ankstyvą pirmadienį buvo sužeisti 34 žmonės, įskaitant vaikus, pranešė regiono valdžia.
► Su Ukraina besiribojančiame vakariniame Briansko regione pirmadienį nuo bėgių nuvažiavo Rusijos krovininis traukinys, ant bėgių detonavus sprogstamajam užtaisui, pranešė vietos gubernatorius.
► Per Rusijos smūgius Ukrainos Chersono regione žuvo vienas žmogus ir dar trys buvo sužeisti, pirmadienį pranešė regiono pareigūnas.
► Keturi žmonės žuvo, kai Ukrainos raketa smogė Rusijos kaimui netoli šių šalių sienos, sekmadienį pranešė regiono gubernatorius.
► Rusijos aneksuotame Ukrainos Kryme šeštadienio naktį neidentifikuotas dronas atakavo rusų kuro rezervuarą, per „Telegram“ pranešė Maskvos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas.
► Rusijos okupacinė valdžia Ukrainos pietuose šeštadienį pranešė, kad ukrainiečių pajėgos iš artilerijos pabūklų intensyviai apšaudo Naująją Kachovką ir kad mieste dingo elektra.
