Šaltinis: G. Meloni abejoja, ar siųsti Europos karius kaip taikdarius į Ukrainą
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni abejoja, ar siųsti Europos karius kaip taikdarius į Ukrainą, antradienį pranešė šaltinis vyriausybėje.
Pirmadienį ji dalyvavo Paryžiuje vykusiame susitikime, kurio metu svarbiausi Europos lyderiai bandė strateguoti bendrą atsaką į naujosios JAV Donaldo Trumpo administracijos politikos pokytį dėl karo Ukrainoje ir galbūt mąžtančio ryžto užtikrinti Europos gynybą.
Naujienų agentūros AFP šaltinio patvirtintuose žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad susitikime Italijos premjerė sakė, jog taikdarių siuntimas į Ukrainą yra „sunkiausias ir mažiausiai veiksmingas“ būdas užtikrinti taiką.
G. Meloni taip pat pabrėžė JAV dalyvavimo bet kokiose diskusijose dėl Ukrainos ir Europos saugumo svarbą. Pasak jos, tokio pobūdžio susitikimai neturėtų būti prieš „prieš Trumpą nukreipta“ iniciatyva.
Pirmadienį sušauktame skubiame Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) vadovautame susitikime dalyvavo Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Danijos, Europos Sąjungos (ES) ir NATO lyderiai.
Praėjusią savaitę D. Trumpas, paskambinęs savo kolegai iš Rusijos Vladimirui Putinui ir kalbėdamas apie derybų dėl konflikto užbaigimo pradžią, nustūmė į šalį Kyjivą ir jo sąjungininkus Europoje.
Pranešama, kad G. Meloni turėjo tam tikrų abejonių dėl dalyvavimo Paryžiaus susitikime, nes norėjo oficialaus ES susitikimo šiuo klausimu.
Galiausiai ji sutiko dalyvauti susitikime, bet išvyko nepateikusi jokių viešų komentarų.
Italijos premjerė jau beveik tris savaites nebendrauja su žurnalistais, nenorėdama komentuoti D. Trumpo pasisakymų.
Nors Italija istoriškai palaikė ryšius su Rusija, šie ryšiai labai susilpnėjo po to, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą ir Roma pradėjo teikti Kyjivui karinę ir humanitarinę pagalbą.
„Bloomberg“ apžvalgininkas: Vokietija karo atveju nepajėgtų apsiginti nuo priešo
Vokietijai reikia kariuomenės, sugebančios gąsdinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną. Be to, pabrėžiama, kad kitai šios šalies vyriausybei teks spręsti itin svarbias karinio personalo, įrangos ir finansavimo užduotis.
Kaip rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas, 2022 m. Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje metu Vokietijos vyriausiasis kariuomenės karininkas Alfonsas Maisas teigė, kad šalies pajėgos yra menkai aprūpintos.
Prabėgus trims metams, pasak jo, Vokietija pagaliau sugebėjo įvykdyti NATO keliamą įsipareigojimą gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tačiau, „Bloomberg“ apžvalgininko teigimu, Vokietija vis dar nėra pajėgi savarankiškai apsiginti nuo galimo priešo. O JAV viceprezidento JD Vance'o paniekinami teiginiai Europos atžvilgiu, išsakyti Miuncheno saugumo konferencijoje, dar kartą įrodė, kad Vokietijai reikia paspartinti ginklavimąsi.
Leidinyje teigiama, kad didžiausiai Europos ekonomikai reikia daugiau fiskalinės galios tam, kad galėtų tvariai finansuoti savo ginkluotąsias pajėgas ir daugiau karių Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sienoms apsaugoti.
Tiesa, dar praėjusiais metais Vokietijos parlamentas pasirašė rekordinį kiekį svarbių gynybos sutarčių, o ginklų gamintojos „Rheinmetall AG“ akcijos nuo 2022 m. pradžios pabrango maždaug 10 kartų, kai Vokietijos vyriausybei įvykdė apie 39 mlrd. eurų vertės užsakymų.
Nepaisant ryškių pasikeitimų, pasak ažvalgininko, Vokietijai dar reikia padaryti ne vieną svarbią užduotį. Štai pastebima, kad dalis Kyjivui perduotos įrangos ir amunicijos buvo paimta iš atsargų, kurias būtina papildyti.
„Reuters“ naujienų agentūra, remdamasi šalies kariuomenės pareigūnų ir įstatymų leidėjų teiginiais, rašė, kad Vokietijos kariuomenės kovinė parengtis dabar yra labiau sumenkusi nei, pavyzdžiui, tada, kai Rusija pradėjo karinę invaziją Ukrainoje.
Be to, šiuo metu Vokietija turi tik apie 180 tūkst. karių, nors, pasak „Bloomberg“ apžvalgininko, jų šaliai reikia dvigubai daugiau. Ir nors Vokietija buvusios kanclerės Angelos Merkel sprendimu atsisakė privalomos karininkų tarnybos dar 2011 m., šį modelį ir vėl bandoma atgaivinti. Tačiau iki šiol išlieka neaišku, kaip būtų galima pritraukti jaunus žmones stoti į kariuomenę.
Vokietijai reikia apie 460 tūkst. karių, naujienų agentūrai „Bloomberg News“ yra pareiškęs Bundesvero gynybos vadovas Carstenas Breueris.
Kaip pastebi apžvalgininkas, Vokietijai reikia maždaug dvigubai daugiau karių nei dabar (įskaitant rezervistus).
Negana to, kaip pastebi „Bloomberg“ atstovas, Vokietijai taip pat reikia paruošti planą, kaip elgtis toliau, kai po kelerių metų bus išnaudotas 100 mlrd. eurų specialus karinis finansavimas, dėl kurio biudžete, kaip manoma, gali atsirasti 30 mlrd. eurų skylė.
A. Kubilius: svarbu pasiųsti stiprų signalą, kad ES nepamiršta Ukrainos
Europos Sąjungai svarbu pasiųsti stiprų signalą, kad Bendrija nepamiršta Ukrainos, sako už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius.
„Dabartinis derybų kontekstas ir amerikiečių pareiškimai gali sukelti Ukrainai nusivylimą, kad Vakarai apleidžia Ukrainą, todėl mums svarbu pasiųsti stiprų signalą, paremtą ambicingais planais, kad ES nepamiršta Ukrainos. Tikimės, kad ir amerikiečiai neapleis Ukrainos“, – antradienį interviu portalui „15min“ sakė A. Kubilius.
Jis teigė kol kas negalintis detaliai atskleisti, koks yra tas „stiprus signalas“, kol tai nėra aptarta Komisijoje, tačiau A. Kubilius sakė, kad ruošiamos priemonės trimis kryptimis.
„Pirmiausia, investuoti į gynybos potencialą, ginklus, Ukrainos gynybos pramonę. Antra, Ukrainos spartinti europinę integraciją ir ypač jos integraciją į bendrąją Europos rinką. Trečias dalykas, labai aiškiai parodyti, kad Ukrainos rekonstrukcija ir atstatymas, jei bus sutarta dėl ugnies nutraukimo ir taikos, vyks su reikšmingais pajėgumais“, – kalbėjo eurokomisaras.
Pasak jo, netrukus pasirodys Baltoji knyga – EK dokumentas su siūlymais kaip Europa turėtų stiprinti savo gynybą, o po to ES tarybose bus priimti „svarbūs sprendimai“.
„Bendras ryžtas stiprinti gynybą yra aiškus. (...) Europos šalių atsilikimas nuo to, ko reikia, yra nemažas, bet čia stebuklų negali būti, bet per vieną dieną nepagaminsi tūkstančio tankų. Spartinimas yra svarbus ir ties tuo nuosekliai dirbame“, – teigė A. Kubilius.
Kaip rašė BNS, JAV ir Rusijos pareigūnai antradienį susitiko Rijade pirmųjų aukšto lygio derybų nuo tada, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje.
JAV valstybės departamentas po derybų pareiškė, kad reikės dar daug nuveikti siekiant užbaigti karą Ukrainoje, tačiau susitikimą pavadino „svarbiu pirmuoju žingsniu“.
Rusija pareiškė, kad rusų derybos su Jungtinėmis Valstijomis Saudo Arabijoje buvo „neblogos“, tačiau teigė, kad sunku pasakyti, ar jų pozicijos suartėjo.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimą Saudo Arabijoje kaip derybas dėl karo Ukrainoje nedalyvaujant Kyjivui.
Europos lyderiai pirmadienį per nepaprastąsias Paryžiaus derybas siekė įveikti nesutarimus dėl atsako į naujosios JAV Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos politikos pokytį dėl karo Ukrainoje ir galbūt mažėjančio ryžto užtikrinti Europos gynybą, tačiau sprendimų nepasiekė.
Susidūrę su vienu didžiausių iššūkių per pastaruosius metus, Europos lyderiai baiminasi, kad D. Trumpas planuoja taikos derybas su Rusija, kuriose nedalyvaus nei Ukraina, nei ES.
Europoje taip pat kyla nerimas, kad JAV gali išvesti dalį karių iš žemyno, telkdama dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
Antrasis Europos lyderių susitikimas Prancūzijos sostinėje numatomas trečiadienį, susitikime turėtų dalyvauti ir Lietuva.
Rusai antradienį atakavo Nikopolio rajoną bepiločiais orlaiviais ir artilerija
Rusijos kariškiai antradienį atakavo Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajoną bepiločiais orlaiviais ir artilerija, nukentėjo civiliniai objektai.
Tai „Facebook“ paskyroje pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, per priešo atakas nukentėjo Nikopolio rajono centras, Marhaneco, Červonohryhorivkos ir Myrivkos bendruomenės.
„Agresorius dažniausiai atakavo savižudžiais dronais. Jis taip pat apšaudė Nikopolio rajoną iš artilerijos“, – parašė S. Lysakas.
Nukentėjo pramonės įmonės, trys daugiaaukščiai gyvenamieji namai, penki privatūs namai, du ūkiniai pastatai. Apgadintas sunkvežimis.
Laimė, žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pirmadienį per rusų apšaudymą Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajone buvo sužeisti septyni civiliai.
Prancūzija trečiadienį surengs dar vieną susitikimą Ukrainos klausimu, pakviesta ir Lietuva
Prancūzija trečiadienį surengs dar vieną susitikimą Ukrainos klausimu.
Tarp pakviestų šalių – Norvegija, Kanada, Baltijos valstybės, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija. Kai kurie politikai galės dalyvauti konferencijoje vaizdo ryšiu.
Pirmadienį Paryžiuje įvyko pirmasis neformalus Europos lyderių susitikimas Ukrainos ir žemyno saugumo klausimais. Pasitarime, kurio šeimininkas buvo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, dalyvavo Lenkijos, Danijos, Nyderlandų, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos vyriausybių vadovai, NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.
Kai kurios Europos šalys reiškė nepasitenkinimą dėl to, kad nebuvo pakviestos į Paryžiaus viršūnių susitikimą. Prancūzų dienraštis „Le Monde“, komentuodamas šio pirmojo susitikimo dalyvių atranką, pažymėjo, kad tai buvo „labiausiai pasiryžusios ir turinčios galimybių“ gintis šalys, o forumas nebuvo surengtas įprastu ES formatu, kad jame galėtų dalyvauti ir Didžioji Britanija.
Kyjivas kaltina D. Trumpą kurstant V. Putino apetitą – pareigūnas
Vašingtono ir Maskvos pareigūnams surengus pirmąjį susitikimą po invazijos į Ukrainą, Kyjivo aukšto rango pareigūnas antradienį sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą už pradėtas derybas su Rusija be Ukrainos.
„Ir (buvęs JAV prezidentas Barackas) Obama prieš 2014 metus, ir (Joe) Bidenas prieš šį karą kalbėjo su [Rusijos prezidentu Vladimiru] Putinu apie visus be visų, apie Europą be Europos, ir kažkas D. Trumpo komandoje nuvedė jį tomis pačiomis pėdomis. Tai tik pakurstys Putino apetitą“, – naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
JAV ir Rusijos pareigūnai antradienį susitiko Rijade pirmųjų aukšto lygio derybų nuo tada, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje.
JAV valstybės departamentas po derybų pareiškė, kad reikės dar daug nuveikti siekiant užbaigti karą Ukrainoje, tačiau antradienį įvykusį aukščiausio rango diplomato Marco Rubio ir jo kolegos iš Rusijos susitikimą pavadino „svarbiu pirmuoju žingsniu“.
Rusija pareiškė, kad rusų derybos su Jungtinėmis Valstijomis Saudo Arabijoje buvo „neblogos“, tačiau teigė, kad sunku pasakyti, ar jų pozicijos suartėjo.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukritikavo JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimą Saudo Arabijoje kaip derybas dėl karo Ukrainoje nedalyvaujant Kyjivui.
Premjeras: Suomija dar formuoja savo poziciją dėl taikdarių Ukrainoje
Suomijos vyriausybė kol kas neturi pozicijos taikdarių siuntimo į Ukrainą klausimu. Tai portalui „Yle“ pareiškė premjeras Petteris Orpas.
„Taikos palaikymo misija yra vienas iš galimo paliaubų plano ar taikos sutarties elementų. Šis klausimas svarstomas, ir mes taip pat ruošiamės šiai diskusijai“, – sakė P. Orpas.
Kaip rašo portalas, JAV pradėjus derybas su Rusija, Europos taikdarių siuntimo į Ukrainą klausimas pastaruoju metu aktyviai svarstomas. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė esąs pasirengęs siųsti taikdarius. Kitų Europos lyderių nuomonės išsiskyrė.
Suomijos vyriausybės vadovas mano, kad Ukrainos klausimu ES turi suformuoti bendrą požiūrį.
„Svarbiausia – suformuoti bendrą Europos liniją, tada kalbėsime vienu bendru balsu. Aš asmeniškai labai pasitikiu Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Aš palaikau ją, kalbančią Europos vardu“, - pareiškė P. Orpas.
Jis pakvietė visas Suomijos parlamentines partijas į susitikimą, kuriame bus svarstoma dabartinė tarptautinė situacija.
Kyjivas kaltina D. Trumpą, kad jis tik didina V. Putino apetitą
Aukštas Ukrainos pareigūnas antradienį kritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad pradėjo pokalbius su Rusija nedalyvaujant Ukrainai, kai Vašingtono ir Maskvos pareigūnai surengė pirmąjį po įsiveržimo į Ukrainą susitikimą.
"Tiek (buvę JAV prezidentai) Barackas Obama iki 2014 m., tiek Joe Bidenas prieš šį karą kalbėjosi su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu apie visus be visų, apie Europą be Europos, o kažkas iš Trumpo komandos nuvedė jį tuo pačiu keliu. Tai tik padidins Putino apetitą", – naujienų agentūrai AFP sakė anonimiškumo prašęs aukštas pareigūnas.
Kaip jau buvo pranešta, antradienį, vasario 18 d., Saudo Arabijos sostinėje Rijade įvyko JAV ir Rusijos delegacijų derybos, kurios truko daugiau nei keturias valandas. Ukraina ir Europos Sąjunga į jas nebuvo pakviestos.
Lenkijos prezidentas sako buvęs patikintas, kad JAV neketina mažinti karių kontingento
Lenkijos prezidentas pareiškė, kad JAV pareigūnai jį patikino, jog Vašingtonas neketina mažinti karių skaičiaus Rytų Europoje.
Andrzejus Duda pateikė šį pranešimą žurnalistams po susitikimo su Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu.
Pastarąją savaitę griuvo senieji įsitikinimai dėl Vašingtono vaidmens garantuojant Europos saugumą. JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas per spaudos konferenciją Lenkijoje sakė, jog NATO sąjungininkės negali tikėtis, kad JAV pajėgos amžinai bus Europoje.
Tačiau po susitikimų su K. Kelloggu pirmadienį ir su P. Hegsethu penktadienį prezidentas A. Duda siekė nuraminti lenkus dėl Vašingtono planų. Antradienį jis sakė, kad jo šalis, su Rusija besiribojanti NATO narė, gavo patikinimą, kad Jungtinės Valstijos neplanuoja mažinti savo karių skaičiaus regione.
„Mes buvome patikinti (...) kad amerikiečiai visiškai neketina mažinti veiklos čia, šioje mūsų Europos dalyje, ypač saugumo srityje, ar mažinti amerikiečių karių skaičių“, – žurnalistams sakė A. Duda.
Paskutinis K. Kelloggo sustojimas pakeliui į Kyjivą, kur jis turėtų atvykti trečiadienį, buvo Europos Sąjungos ir NATO narėje Lenkijoje, turinčioje sienas ir su Ukraina, ir su Rusija.
K. Kelloggas su žurnalistais Varšuvos prezidentūroje nekalbėjo. Jis trečiadienį ketina atvykti į Ukrainą trijų dienų derybų, per kurias susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Šaltinis: G. Meloni abejoja, ar siųsti Europos karius kaip taikdarius į Ukrainą
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni abejoja, ar siųsti Europos karius kaip taikdarius į Ukrainą, antradienį pranešė šaltinis vyriausybėje.
Pirmadienį ji dalyvavo Paryžiuje vykusiame susitikime, kurio metu svarbiausi Europos lyderiai bandė strateguoti bendrą atsaką į naujosios JAV Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos politikos pokytį dėl karo Ukrainoje ir galbūt mąžtančio ryžto užtikrinti Europos gynybą.
Naujienų agentūros AFP šaltinio patvirtintuose žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad susitikime Italijos premjerė sakė, jog taikdarių siuntimas į Ukrainą yra „sunkiausias ir mažiausiai veiksmingas“ būdas užtikrinti taiką.
G. Meloni taip pat pabrėžė JAV dalyvavimo bet kokiose diskusijose dėl Ukrainos ir Europos saugumo svarbą. Pasak jos, tokio pobūdžio susitikimai neturėtų būti prieš „prieš Trumpą nukreipta“ iniciatyva.
V. Zelenskis po rusų ir amerikiečių derybų Rijade atideda kelionę į Saudo Arabiją
Volodymyras Zelenskis atidėjo savo vizitą į Saudo Arabiją, kur jis turėjo vykti trečiadienį, po to, kai Jungtinės Valstijos ir Rusija surengė pirmąsias aukšto lygio derybas po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Antradienį Turkijoje surengtoje spaudos konferencijoje V. Zelenskis pasmerkė tą susitikimą, į kurį, jo teigimu, jis nebuvo pakviestas, ir sakė, kad nusprendė atidėti savo oficialų vizitą į šią šalį iki kovo 10 dienos.
V. Zelenskis anksčiau sukritikavo JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimą Saudo Arabijoje kaip derybas dėl karo Ukrainoje nedalyvaujant Kyjivui.
Anksčiau skelbta, kad V. Zelenskis su žmona trečiadienį apsilankys Saudo Arabijoje ir tai bus seniai suplanuoto oficialaus vizito dalis.
Pirmas Zelenskio komentaras apie JAV ir Rusijos derybas: „Įdomu, iš kur tas pojūtis...“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, šiuo metu viešintis Turkijoje, pirmą sykį pakomentavo situaciją, kurioje Ukraina atsidūrė po JAV ir Rusijos derybinių grupių susitikimo Saudo Arabijoje.
„Įdomu, iš kur tas pojūtis, kad Ukraina dabar sutiks su ultimatumais, jei sunkiausiu metu mes nesutikome su Rusijos Federacijos ultimatumais?“ ‒ pareiškė jis spaudos konferencijos metu.
M. Rubio: JAV siekia „teisingo ir ilgalaikio“ karo Ukrainoje sprendimo
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį po susitikimo su Rusijos diplomatijos vadovu pareiškė, kad Vašingtonas siekia „teisingo ir ilgalaikio“ karo Ukrainoje sprendimo.
Kalbėdamas Rijade po susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, M. Rubio sakė, kad „tikslas yra užbaigti šį konfliktą sąžiningu, ilgalaikiu, tvariu ir visoms dalyvaujančioms šalims priimtinu būdu“.
Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce pareiškime teigė, kad abiejų šalių diplomatijos vadovai susitarė „paskirti atitinkamas aukšto lygio grupes, kurios pradėtų dirbti, kad kuo greičiau užbaigtų konfliktą Ukrainoje“.
M. Rubio teigė, kad į derybas dėl karo užbaigimo turės įsitraukti Europos šalys ir kad „esama nepaprastų galimybių bendradarbiauti“ su Rusija.
„Raktas, kuris padės tai atrakinti, yra šio konflikto pabaiga“, – sakė jis.
T. Bruce pavadino susitikimą svarbiu žingsniu taikos link.
M. Rubio ir S. Lavrovas susitarė „padėti pamatus būsimam bendradarbiavimui abipusių geopolitinių interesų klausimais ir istorinėms ekonominėms bei investicinėms galimybėms, kurios atsiras sėkmingai užbaigus konfliktą Ukrainoje“, sakė atstovė spaudai.
JAV valstybės sekretorius taip pat pareiškė, kad JAV ir Rusijos derybose dalyvavę pareigūnai susitarė grąžinti ambasadų darbuotojus.
M. Rubio teigė, kad dėl pastarųjų kelerių metų veiksmų sumažėjo abiejų šalių diplomatinių atstovybių galimybės veikti.
Anot jo, „mums reikės gyvybingų diplomatinių misijų, kurios galėtų normaliai veikti, kad galėtume tęsti šiuos kanalus“.
M. Rubio sakė esąs įsitikinęs, kad Maskva yra pasirengusi dalyvauti „rimtame procese“ karui užbaigti.
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Mike'as Waltzas teigė, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama teritorijos ir saugumo garantijoms.
„Tai turi būti nuolatinė, o ne laikina karo pabaiga, kaip buvo anksčiau“, – sakė M. Waltzas.
„Bus diskutuojama dėl teritorijos ir saugumo garantijų“, – nurodė jis.
Rusija savo ruožtu pareiškė, kad rusų derybos su Jungtinėmis Valstijomis Saudo Arabijoje buvo „neblogos“, tačiau teigė, kad sunku pasakyti, ar jų pozicijos suartėjo.
S. Lavrovas sakė, kad Jungtinės Valstijos dabar esą geriau supranta Maskvos poziciją.
JAV pareigūnas: derybose dėl Ukrainos bus fokusuojamasi į teritoriją ir saugumo garantijas
Derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo daugiausia dėmesio bus skiriama teritorijoms ir saugumo garantijoms, po antradienį Rijade vykusio JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimo pareiškė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Mike'as Waltzas.
„Tai turi būti nuolatinė, o ne laikina karo pabaiga, kaip buvo anksčiau“, – Saudo Arabijos sostinėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė M. Waltzas ir pridūrė, kad „bus diskutuojama dėl teritorijos ir saugumo garantijų“.
M. Rubio: ES turės dalyvauti derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo
Po susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Europos šalys turės dalyvauti derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
„Yra kitų šalių, kurios taiko sankcijas (Rusijai), Europos Sąjunga kažkada turės sėsti prie derybų stalo, nes ji taip pat taiko sankcijas“, – sakė M. Rubio.
Štai, ką numato Ukrainai trijų etapų planas, apie kurį skelbia „Fox News“
Televizijos kanalo „Fox News“ neįvardintų užsienio diplomatinių šaltinių teigimu, rusai su amerikiečiais sutarė dėl trijų pakopų taikos plano sudarymo plano.
Planas apima ugnies nutraukimą (pirmas etapas), po kurio Ukrainoje turėtų būti surengti rinkimai (antras etapas), o vėliau pasirašytas taikos susitarimas (trečias etapas).
Anksčiau apie panašų Rusijos ir Ukrainos karo taikaus sureguliavimo planą, remdamasis šaltiniais, pranešė Europos Parlamento narys Sergejus Lagodinskis.
BREAKING: According to my sources: the proposal by #Trump consists of 3 stages:
— Sergey Lagodinsky (@SLagodinsky) February 18, 2025
1) a ceasefire
2) ELECTIONS in Ukraine
3) signing of a final agreement.
This is complete fulfillment of all #Putin desires.
Especially the election part is a gift by Trump to Putin. Putin…
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį Rijade vykusiame susitikime patvirtino abiejų šalių „būsimą bendradarbiavimą“, pranešė Valstybės departamentas.
M. Rubio ir S. Lavrovas susitarė „padėti pamatus būsimam bendradarbiavimui abipusių geopolitinių interesų klausimais ir istorinėms ekonominėms bei investicinėms galimybėms, kurios atsiras sėkmingai užbaigus konfliktą Ukrainoje“, sakė Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce.
JAV: Vašingtonas ir Maskva paskirs grupes, kurios derėsis dėl karo Ukrainoje užbaigimo
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį susitikę Rijade nusprendė paskirti grupes, kurios derėsis dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pranešė JAV valstybės departamentas.
M. Rubio ir S. Lavrovas susitarė „paskirti atitinkamas aukšto lygio grupes, kurios pradėtų dirbti, kad kuo greičiau užbaigtų konfliktą Ukrainoje ilgalaikiu, tvariu ir visoms šalims priimtinu būdu“, sakė Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce.
Karas Ukrainoje žengia į trečiuosius metus: kas naujo fronte?
Kol Saudo Arabijos sostinėje Rijade vyksta JAV ir Rusijos pareigūnų derybos, CNN aprašė, kas vyksta Ukrainos fronte.
Anot leidinio, Rytų Ukrainoje Rusija tęsia intensyvius puolimus keliose vietovėse, daugiausiai Donecke.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Trumpa pertrauka Saudo Arabijos derybose
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pranešė, kad kad Saudo Arabijoje į derybose dalyvaujantys JAV ir Rusijos pareigūnai daro trumpą pertrauką, rašo BBC.
M. Zacharova pridūrė, kad kai derybos baigsis, ministerija informuos žiniasklaidą.
Derybos prasidėjo prieš 10 val. Lietuvos laiku.
Paviešinti Trumpo reikalavimai Ukrainai: štai ko nori už pagalbą
Britų laikraštis „The Telegraph“ pirmadienį paviešino JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus Kyjivui, skirtus atlyginti JAV suteiktą karinę ir finansinę paramą perimant Ukrainos gamtinius išteklius bei infrastruktūrą, kurios bendra vertė būtų apie 500 mlrd. dolerių (477,7 mlrd. eurų).
Šie D. Trumpo reikalavimai yra kur kas platesni nei iki šiol vyravusios diskusijos dėl tam tikrų šalies naudingųjų iškasenų – retųjų metalų. Jis apima viską, pradedant uostais ir infrastruktūra, baigiant nafta ir dujomis, ir platesnę šalies išteklių bazę. Neaišku, kas dar gali būti įtraukta.
„The Telegraph“ gavo 2025 m. vasario 7 d. sutarties projektą su žyma „Privilegijuota ir konfidencialu“. Dokumente teigiama, kad JAV ir Ukraina turėtų įsteigti bendrą investicinį fondą, kuris užtikrintų, kad „priešiškos konflikto šalys negautų naudos iš Ukrainos atstatymo“.
Prieš savaitę Volodymyro Zelenskio kabinete atsidūrusios sutarties sąlygos iš esmės reikštų JAV ekonominę Ukrainos kolonizaciją neribotam laikui – nuostolių atlyginimą, kurio neįmanoma pasiekti. Dokumentas sukėlė sąmyšį Kyjive.
Pagal tas sąlygas, anot leidinio, JAV tektų 50 proc. nuolatinių pajamų, kurias Ukraina gauna iš išteklių gavybos, ir 50 proc. „visų naujų licencijų, išduodamų trečiosioms šalims“ finansinės vertės.
Jei šis projektas būtų priimtas, D. Trumpo reikalavimai sudarytų didesnę Ukrainos BVP dalį nei Versalio sutartimi Vokietijai nustatytos reparacijos, vėliau sumažintos 1921-aisiais Londono konferencijoje ir 1924-ųjų Daweso planu.
Prezidentas V. Zelenskis pats pasiūlė idėją suteikti JAV tiesioginį Ukrainos retųjų metalų ir svarbiausių naudingųjų iškasenų akcijų paketą rugsėjį susitikęs su D. Trumpu, tikėdamasis palengvinti kelią tolesniam ginklų tiekimui.
Kremlius: Ukraina „turi teisę“ jungtis prie ES, bet ne prie NATO
Rusija antradienį pareiškė, kad Ukraina turi „suverenią teisę“ įstoti į Europos Sąjungą (ES), tačiau pakartojo, kad priešinasi Kyjivo stojimui į NATO.
„Dėl Ukrainos stojimo į ES – tai suvereni bet kurios šalies teisė“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Tačiau visiškai kitaip yra, kai kalbama apie saugumo klausimus ir karines sąjungas. Čia mes laikomės kitokio požiūrio, kuris yra gerai žinomas“, – pridūrė jis.
Rusija ne kartą piktinosi NATO buvimu centrinėje ir rytinėje Europos dalyse. Prieš didelio masto invaziją į Ukrainą, pradėtą 2022-ųjų vasarį, Maskva reikalavo NATO atitraukti karius iš kelių rytinių Europos valstybių.
Baerbock: nereikia pervertinti JAV ir Rusijos atstovų susitikimo Rijade
Komentuodama antradienį Rijade vykstantį JAV ir Rusijos atstovų susitikimą, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo nepervertinti šių pokalbių. „Neturėtume daryti didžiulės klaidos ir dar paslaugos Putinui, sureikšmindami šiuos pokalbius labiau, nei jie iš tikrųjų yra“, – sakė ministrė antradienį ZDF laidai „Morgenmagazin“. Tai, anot jos, yra „kontakto užmezgimas“.
Europiečiai turi išlaikyti „labai šaltą protą“, reikalavo A. Baerbock. Kadangi JAV prezidentas Donaldas Trumpas „dirba kitaip, nei visi kiti“ ir siekia „ardymo“, europiečiams „dar svarbiau pasitikėti savimi, būti aiškiems, ginti savo vertybes ir interesus“, pažymėjo politikė ir pridūrė: „Mūsų svarbiausias interesas yra ilgalaikė, o ne fiktyvi taika“.
Ilgalaikės taikos negali būti, „jei nebus taikos mums, europiečiams“, kalbėjo A. Baerbock. „Kažkoks sandoris, kuris tik reikš daugiau karo, mums, europiečiams, nėra priimtinas“, – tęsė ministrė.
Antradienį Rijade prasidėjo Jungtinių Valstijų ir Rusijos diplomatų susitikimas. Šiose derybose didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas pašlijusių dvišalių santykių atkūrimui, taip pat preliminariam pastangų užbaigti karą Ukrainoje startui. Tai pirmosios tokio lygio ir formato diskusijos nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.
Kinija antradienį iki Saudo Arabijoje prasidedant aukščiausiojo rango JAV ir Rusijos diplomatų susitikimui pasakė, kad tikisi, jog „visos šalys ir suinteresuotieji asmenys galės dalyvauti“ derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Paklaustas apie diplomatų diskusijas, kuriose Ukraina nedalyvauja, užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas pasakė, kad Kinija „džiaugiasi matydama pastangas siekiant taikos“ ir pridūrė: „Tuo pačiu tikimės, kad taikos derybose savu laiku galės dalyvauti visos šalys ir suinteresuotieji asmenys“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia greitai išspręsti Ukrainoje trejus metus trunkantį konfliktą, tuo tarpu Rusija jo pastangas vertina kaip galimybę gauti nuolaidų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad į Saudo Arabijos sostinėje Rijade vykstančias diskusijas Kyjivas pakviestas nebuvo. Tuo tarpu Europos lyderiai pirmadienį susitiko Paryžiuje, kad skubiai aptartų, kaip reaguoti į radikaliai pasikeitusį naujosios JAV administracijos kursą.
Guo Jiakuno sakė: „Mes tikimės, kad visos šalys gali drauge išspręsti pagrindines krizės Ukrainoje priežastis, surasti subalansuotą, veiksmingą ir tvarią saugumo struktūrą bei pasiekti ilgalaikę taiką ir stabilumą Europoje“.
Prasidėjo JAV ir Rusijos pokalbis dėl Ukrainos: delegacijos susėdo prie derybų stalo
Derybos prasidėjo, praneša „Reuters“.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį Saudo Arabijoje susitinka su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. Pradedamos plataus masto diskusijos, kurių epicentre – karas Ukrainoje.
Šis susitikimas vyksta po to, kai prezidentu tapus Donaldui Trumpui JAV politikoje įvyko radikalus pokytis.
Kremliaus teigimu, šio pirmojo abiejų aukščiausiojo rango diplomatų susitikimo metu tikslas yra paruošti dirvą galimoms deryboms dėl konflikto Ukrainoje išsprendimo bei D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimui.
Pokalbio darbotvarkėje numatyta aibė klausimų, susijusių su JAV ir Rusijos santykių atkūrimu.
Derybose Saudo Arabijoje JAV atstovauja valstybės sekretorius M. Rubio kartu su specialiuoju JAV pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu ir nacionalinio saugumo patarėju Mike‘u Waltzu.
Rusijos delegaciją sudaro Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas, Rusijos valstybės turto fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas.
Delegacijos atvyko į susitikimo vietą
JAV ir Rusijos delegacijos jau atvyko į susitikimo vietą. Kaip rašo vietoje esantis BBC žurnalistas Tom‘as Bateman‘as, JAV delegacija jau yra Dirijos rūmuose.
Apie tai, kad Rusijos delegacija jau atvyko, „Telegram“ kanale pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 170 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų vasario 18 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 861 090 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 170 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 10 101 (+12) priešo tanką, 21 075 (+12) šarvuotas kovos mašinas, 23 275 (+53) artilerijos sistemas, 1 285 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 068 (+1) oro gynybos sistemas, 370 (+0) karo lėktuvų, 331 (+0) sraigtasparnį, 25 586 (+181) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 064 (+1) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 37 679 (+71) automobilių ir degalų cisternas, 3 751 (+1) specialiosios įrangos vienetą.
Žurnalistams parodyta stalo, prie kurio vyks derybos, nuotrauka
Žurnalistams buvo parodyta nuotrauka kambario, kuriame vyks JAV ir Rusijos derybos, sako BBC žurnalistas Tomas Batemanas.
Anot jo, Rusijos ir JAV delegacijos sėdės viena priešais kitą prie ilgo medinio stalo, ant kurio padėtos Rusijos ir JAV vėliavos.
Tada prasidės derybos. Neaišku, kiek laiko jos truks.
JAV delegacija jau išvyko į derybas
JAV delegacija išvyko iš viešbučio maždaug 8:50, praneša „Reuters“.
Derybose Saudo Arabijoje JAV atstovauti turėtų valstybės sekretorius Marco Rubio kartu su specialiuoju JAV pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu ir nacionalinio saugumo patarėju Mike‘u Waltzu.
Europos lyderiai Paryžiuje ieškojo vieningų sprendimų, dėl ateities bet susitarti nepavyko
Europos lyderiai pirmadienį per nepaprastąsias Paryžiaus derybas siekė įveikti nesutarimus dėl atsako į naujosios JAV Donaldo Trumpo administracijos politikos pokytį dėl karo Ukrainoje ir galbūt mažtančio ryžto užtikrinti Europos gynybą, tačiau sprendimų nepasiekė.
Europos politikos formuotojai vis dar negali atsigauti po JAV viceprezidento J. D. Vance'o aštraus išpuolio prieš Europos Sąjungą (ES) kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje.
Todėl netrukus pagrindiniai ES lyderiai dalyvavo Eliziejaus rūmuose vykusiame susitikime, kurį paskutinę minutę sušaukė prezidentas Emmanuelis Macronas.
Antradienį Vašingtono ir Maskvos aukščiausio rango diplomatai turėtų surengti pirmąjį susitikimą akis į akį nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ir tai yra aiškus ženklas, kad D. Trumpas nori, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nutraukti įtampą, aptemdžiusią jų santykius.
Susidūrę su vienu didžiausių iššūkių per pastaruosius metus, Europos lyderiai baiminasi, kad D. Trumpas planuoja taikos derybas su Rusija, kuriose nedalyvaus net Ukraina, jau nekalbant apie Europos Sąjungą (ES).
Europoje taip pat kyla nerimas, kad JAV gali išvesti dalį karių iš žemyno, telkdama dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
Išsiskirstė be sprendimų
Dabar Europos lyderiai turi apsvarstyti priemones, įskaitant išlaidų gynybai didinimą, kad būtų mažiau priklausomos nuo JAV, ir karių siuntimą į Ukrainą kaip taikdarių, kai bus susitarta dėl paliaubų.
Prieš pat aukščiausiojo lygio susitikimą E. Macronas telefonu kalbėjosi su D. Trumpu, pranešė Prancūzijos prezidentūra.
Vis dėlto po susitikimo nebuvo jokio bendro pareiškimo ar svarbių pranešimų, kuriuos, pasak dalyvių, reikia palikti tokiems forumams kaip ES ar NATO.
„Visi, dalyvaujantys šiame susitikime, supranta, kad transatlantiniai santykiai, NATO aljansas ir mūsų draugystė su Jungtinėmis Valstijomis įžengė į naują etapą. Visi tai matome“, – sakė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pareiškė, Ukraina nusipelnė „taikos per stiprybę“, o tai reiškia „pagarbą jos nepriklausomybei, suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir tvirtos saugumo garantijos“.
Po susitikimo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) Europos poziciją apibūdino taip: „Pasirengę ir pasiruošę“.
„Dėl detalių dar reikės apsispręsti, bet įsipareigojimas yra aiškus“, – pridūrė jis.
„Būtinas JAV užnugaris“
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris), suprasdamas, kaip svarbu, kad Londonas po „Brexito“ parodytų įsipareigojimą Europos saugumui, sakė, kad yra „pasirengęs apsvarstyti galimybę kartu su kitomis šalimis dislokuoti britų pajėgas, jei bus sudarytas ilgalaikis taikos susitarimas“.
Tačiau jis primygtinai reikalavo, kad Vašingtonas įsitrauktų, sakydamas, kad „būtinas JAV užnugaris, nes JAV saugumo garantijos yra vienintelis būdas veiksmingai atgrasyti Rusiją nuo pakartotinio Ukrainos užpuolimo“.
Tačiau po skubiai surengtų derybų su kitais Europos lyderiais Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pareiškė, kad diskusijos dėl taikos palaikymo pajėgų siuntimo į Ukrainą vyksta „visiškai per anksti“ ir dabar jos „itin netinkamos“, kol vyksta karas.
O. Scholzas sakė, kad jį „šiek tiek erzina“ diskusijos „netinkamu laiku ir netinkama tema“.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) sakė, kad jos vyriausybė yra atvira karių siuntimo į Ukrainą taikai palaikyti klausimu, tačiau įspėjo, kad pagrindinis klausimas yra tas, ar Jungtinės Valstijos „ketina paremti Europą“, jei kariai bus pasiųsti.
Ji perspėjo, kad Rusija „dabar kelia grėsmę visai Europai“ ir paragino JAV nebandyti susitarti dėl „greitų“ paliaubų, kurios suteiktų Rusijai galimybę „vėl mobilizuotis ir pulti Ukrainą ar kitą Europos šalį“.
„Neturi būti jokio padalijimo“
E. Macronas D. Trumpo sugrįžimą antrai kadencijai į Baltuosius rūmus pavadino elektrošoku, tačiau taip pat perspėjo, kad bet koks taikos susitarimas gali reikšti kapituliaciją.
Prancūzų dienraštis „Le Monde“ teigė, kad Europos ir Jungtinių Valstijų nesutarimai yra istoriniai, tačiau pridūrė, kad Europa turi parodyti, jog yra pajėgi užtikrinti savo gynybą.
„Europos aklumas staiga baigėsi Miunchene. Nuo šiol žemyno saugumas iš esmės priklauso nuo pačių europiečių ir jų gebėjimo išlaikyti vienybę“, – priduriama pranešime.
Paryžiaus derybos vyksta Vašingtonui pranešus, kad Rijade su Rusijos delegaciją, įskaitant užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, susitiks JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas ir specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.
Šis susitikimas įvyks prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir D. Trumpo susitikimą Saudo Arabijos sostinėje.
„Neturi būti jokio padalijimo tarp Europos ir Jungtinių Valstijų saugumo ir atsakomybės“, – Paryžiuje teigė O. Scholzas.
„NATO remiasi tuo, kad visada veikiame kartu ir dalijamės rizika, taip užtikrindami savo saugumą. Tai neturi būti kvestionuojama“, – pridūrė jis.
JAV delegacija
Derybose Saudo Arabijoje JAV atstovauti turėtų valstybės sekretorius Marco Rubio kartu su specialiuoju JAV pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu ir nacionalinio saugumo patarėju Mike‘u Waltzu.
Rusijos delegacijoje yra ir Dmitrijevas
Rusijos delegacijoje, atvykusioje į derybas Saudo Arabijoje, taip pat yra Rusijos valstybės turto fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas, skelbia BBC.
Kalbėdamas su žurnalistais jis sakė, kad Maskva JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir jo komandą laiko „problemų sprendėjais“.
Jie „jau išsprendė keletą didelių iššūkių labai greitai, labai efektyviai ir labai sėkmingai“, sako jis.
Be pagrindinių derybų, K. Dmitrijevas taip pat turėtų susitikti su JAV atstovais ekonominėms diskusijoms.
Susitikimas prasidės netrukus
Susitikimas tarp JAV ir Rusijos atstovų Saudo Arabijoje turėtų prasidėti apie 10 val. vietos laiku, skelbia BBC. Tai yra maždaug 9 val. Lietuvos laiku.
Susitikime su JAV dalyvaus du rusų diplomatai
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Vladimiro Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas antradienį Saudo Arabijoje susitiks su aukščiausio rango JAV diplomatais.
Tiek S. Lavrovas, tiek J. Ušakovas yra patyrę rusų diplomatai, daug metų padedantys V. Putinui įgyvendinti Rusijos užsienio politiką.
S. Lavrovas Užsienio reikalų ministerijai vadovauja daugiau kaip 20 metų. J. Ušakovas daugiau kaip dešimtmetį buvo vienas pagrindinių V. Putino patarėjų užsienio politikos klausimais. Per pirmąsias V. Putino prezidentavimo kadencijas jis dirbo Rusijos ambasadoriumi JAV.
Antradienį vyksta JAV ir Rusijos susitikimas Saudo Arabijoje, kur iš esmės bus žengiamas dar vienas žingsnis derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos. Jų dalyvavimas šiame susitikime – nors jame kol kas kalbama ne apie taikos derybas, o apie techninį pasirengimą D. Trumpo ir V. Putino aukščiausiojo lygio susitikimui – taip pat signalizuoja apie Maskvos politikos pokyčius.
Kaip rašo BBC, pastaraisiais metais Rusijos diplomatų vaidmuo priimant svarbiausius sprendimus, susijusius su nacionaliniu saugumu ir šalies ateitimi, buvo sumažintas iki minimumo.
Jų sugrįžimas į aukšto lygio derybas gali būti potencialus ženklas, kad Rusija iš tiesų tikisi susitarti su JAV ir sustabdyti karą Ukrainoje.
Dronai smogė Ukrainai
Rusijos dronai naktį iš pirmadienio į antradienį smogė Ukrainos Kirovogrado sričiai. „Shahed“ pataikė į daugiaaukštį pastatą, trys žmonės buvo sužeisti.
Macronas: taika Ukrainoje turi būti paremta tvirtomis saugumo garantijomis
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį po pokalbio telefonu su kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad taika Ukrainoje „turi būti paremta tvirtomis ir patikimomis saugumo garantijomis“.
„Siekiame tvirtos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje. Kad tai pasiektume, Rusija turi nutraukti savo agresiją, o tai turi būti paremta tvirtomis ir patikimomis saugumo garantijomis ukrainiečiams“, – socialiniame tinkle „X“ sakė E. Macronas.
„Priešingu atveju kyla pavojus, kad šios paliaubos baigsis kaip Minsko susitarimai“, – pažymėjo jis, turėdamas omenyje susitarimus, kuriais buvo siekiama 2014 ir 2015 metais užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje.
Pokalbis su V. Zelenskiu įvyko po to, kai E. Macronas Paryžiuje surengė neeilinį susitikimą su Europos lyderiais, kad aptartų, kaip reaguoti į prezidento Donaldo Trumpo inicijuotą dramatišką JAV politikos pokytį Ukrainos atžvilgiu.
Europos lyderiai baiminasi, kad D. Trumpas planuoja taikos derybas su Rusija, kuriose nedalyvaus net Ukraina, jau nekalbant apie Europos Sąjungą (ES).
V. Zelenskis savo paskyroje socialiniame tinkle rašė, kad E. Macronas jį informavo apie derybas su Europos lyderiais ir kad jie turi „bendrą viziją“, kaip pasiekti taiką.
„Turime bendrą viziją: saugumo garantijos turi būti tvirtos ir patikimos“, – socialiniame tinkle „X“ teigė jis.
„Bet koks kitas sprendimas be tokių garantijų, pavyzdžiui, trapios paliaubos, būtų tik dar viena Rusijos apgaulė ir preliudija į naują rusų karą prieš Ukrainą ar kitas Europos valstybes“, – pridūrė jis.
Prasideda JAV ir Rusijos derybos dėl Ukrainos: štai ką žinome
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį Saudo Arabijoje susitinka su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu, kad pradėtų plataus masto diskusijas, kurių epicentre – karas Ukrainoje.
Šis susitikimas surengiamas po to, kai prezidentu tapus Donaldui Trumpui JAV politikoje įvyko radikalus pokytis.
Kremliaus teigimu, šio pirmojo abiejų aukščiausiojo rango diplomatų susitikimo metu tikslas yra paruošti dirvą galimoms deryboms dėl konflikto Ukrainoje išsprendimo bei D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimui.
Pokalbio darbotvarkėje numatyta aibė klausimų, susijusių su JAV ir Rusijos santykių atkūrimu.
Anot Kremliaus, diskusijose dalyvaus ir V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
M. Rubio yra sakęs, kad Saudo Arabijoje ketina susitikti su specialiuoju JAV pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu ir nacionalinio saugumo patarėju Mike‘u Waltzu, kurie taip pat turėtų dalyvauti susitikime su Rusijos atstovais.
Zelenskis derybų dėl Ukrainos nepripažįsta
Į diskusijas Saudo Arabijoje nebuvo pakviesti nei Ukrainos, nei Europos šalių atstovai. Europos lyderiai pirmadienį susitiko Paryžiuje, kad aptartų, kaip elgtis likus nuošalėje, tačiau konkrečių vaisių šis susitikimas nedavė.
Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rijade turėtų susitikti su Saudo Arabijos vadovais, jis yra pareiškęs, kad M. Rubio ir S. Lavrovo derybų dėl Ukrainos nelaiko teisėtomis. Jis pabrėžė, kad bet kokios derybos dėl konflikto užbaigimo gali įvykti tik jose dalyvaujant Kyjivui.
2022 m. vasarį Ukrainoje prasidėjus plataus masto invazijai, JAV, kurioms anuomet vadovavo Joe Bidenas, ir Rusijos santykiuose atsivėrė didžiulė praraja.
Praėjusią savaitę D. Trumpas paskambino V. Putinui, kad aptartų galimybę užbaigti karą, tokiu savo poelgiu šokiruodamas tiek Ukrainą, tiek jos sąjungininkes.
Po to įvyko ir telefoninis M. Rubio bei S. Lavrovo pokalbis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Patį "rusofašizmos" terminą Lietuvoje įvedė ir išpopuliarino Algis Greitai, už ką rusofašistų išsyk buvo apšauktas rusofobu. Tačiau kiek vėlesniais laikais, ypač kai prasidėjo Rusijos-Ukrainos karas su rusų kariuomenės rengiamomis masinėmis civilių žudynėmis, vaikų žudymais, kankinimais ir žaginimais, su kitas karo nusikaltimais - tai jau netgi visai tolerantiškai nusiteikę žmonės ima pripažinti, kad Vladimiro Putino ideologija - tai, iš esmės, nacionalsocializmo atmaina, tik kad keliais dešimtmečiais užsilikusi ir prasčiau organizuota.
Rusofašistinė ideologija tokia supainiota ir dažnai pati sau prieštaraujanti kad sveikam žmogui nieko ten suprast neina, pagal jąją rusai yra pasaulio išgelbėtojai, kurie neša į pasaulį tik taiką, gėrį ir aukštus moralės idealus, o pikti Vakarai yra blogis, dėl to juos reikia kuo greičiau ir be jokio gailesčio sunaikinti. Kiekvienas rusofašistas yra pasiruošęs iki apsiseilėjimo kliedėti apie tai, kad Vakarai blogi, nes ten vien tik gėjai, žydai ir fašistai, bet pats tuomi tarpu mielai klausys visokių Leontjevų, melsis Jėzui ir bus ant užpakalio išsitatuiravęs svastiką.
Rusofašistinių grupuočių yra įvairių, tačiau visos jos skelbiasi pačios kovojančios su fašizmu, ir daro tai reguliariai pripjaudamos kokį nors užsienietį irba keliaudamos paturistauti su automatais į svečias šalis. Itin madinga tarpe tokių grupių fašistais vadinti pribaltus, o paskutiniu metu - ir ukrainiečius. Kitas rusofašistų bruožas yra visokiais būdais stengtis atkurti SSRS ir komunizmą, bet būti baisiai religingu ir visaip kaip sietis su RPC, kuri pastaruoju metu tapo tikra rusofašistų globėja ir sako turi kažkokių ten sąsajų su FSB ar netgi Putinu.
Visais atvejais rusofašistai neatsiejami nuo nežmoniškos, tiesiog nepadorios meilės viskam kas rusiška arba sovietiška. Toksai susirgimas daro juos nepaprastais paranojikais, nes visi žino, kad rusiškos mašinos, rusiška muzika ir kitokie rusiški dalykai yra visiškas šūdas. Taip ir atsiranda polinkis į visas įmanomas sąmokslo teorijas apie neva neteisėtai sugriautą SSRS, nesvietišką rusišką dvasingumą ir visokią ten rusų diskriminaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir panašiai.
Rusofašizmas - iš esmės, yra dominuojanti Rusijos ideologija. Nors Rusijos valdančioji partija "Vieningoji Rusija" nėra atvirai nacistinė, tačiau jos lyderio Vladimiro Putino retorika apie SSRS atkūrimą, nuskriaustą Rusiją ir taip toliau, nepalieka abejonių. Verta prisiminti ir seną Putino pareiškimą apie tai, kad žudys čečėnus tualetuose.
Būdinga, kad būtent rusofašistai visus, kas tik pastebi kokius nors neadekvačius, agresyvius Rusijos veiksmus, išsyk kaltina rusofobija.
Kas čia vyksta? Aš jau nebesuprantu? Aš nesu toks puikus istorikas kaip Gabrielius, bet istorijoje to nėra buvę. Kalbėjau su mūsų šaika iš Kijevo, iš Štatų, iš Kolumbijos niekas nebesupranta kas čia vyksta. Kur mūsų TRANSATLANTINĖ VIENYBĖ???
Po vizito Turkijoje – Zelenskio ir Erdogano reakcija: pasiuntė žinią Rusijai ir JAV
Saudo Arabijos sostinėje pasibaigus JAV ir Rusijos deryboms, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jokios derybos dėl tolimesnės Ukrainos ateities negali vykti už valstybės nugaros, rašo „Deutsche Welle“.
Surengtos spaudos konferencijos metu Ankaroje V. Zelenskis sakė, kad derybos dėl taikos turi būti „sąžiningos“ ir jose turėtų dalyvauti kitos Europa, įskaitant ir Turkiją, Jungtinę Karalystę.
Tuo metu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas teigė, kad Ankarai Ukrainos teritorinis vientisumas, suverenitetas yra neginčijami veiksniai, todėl jis pasiūlė, kad tolimesnės derybos galėtų vykti būtent Turkijoje.
„Turkija bus ideali priimančioji valstybė, siekiant surengti Rusijos, Ukrainos ir JAV derybas netolimoje ateityje“, – teigė prezidentas ir pabrėžė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Turkijos siekis karo pabaigos sutampa su Ankaros politika nuo pat invazijos pradžia.
Savo ruožtu V. Zelenskis trečiadienį atidėjo numatytą vizitą į Saudo Arabaiją iki kovo 10 d