„Esame labai nusivylę, kad jie neatvyks į Vašingtoną, kad galėtume su jais išsamiai pasikalbėti apie perspektyvias alternatyvas įsiveržimui į Rafacho teritoriją“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuras anksčiau pirmadienį atšaukė delegacijos, turėjusios išvykti į Vašingtoną, kelionę, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai priėmus rezoliuciją, kuria reikalaujama nutraukti ugnį Gazos Ruože. JAV tame balsavime susilaikė.
B. Netanyahu biuras pareiškė, kad JAV susilaikymas kenkia Izraelio kovai su „Hamas“ ir pastangoms paleisti Gazos Ruože tebelaikomus įkaitus.
„Tai suteikia „Hamas“ vilties, kad tarptautinis spaudimas leis jiems sutikti su paliaubomis be mūsų pagrobtųjų paleidimo“, – sakė B. Netanyahu.
Baltieji rūmai savo ruožtu nurodė, kad JAV susilaikymas balsuojant dėl JT Saugumo Tarybos rezoliucijos nereiškia, kad Vašingtonas keičia savo politiką.
Tai nereiškia „mūsų politikos pasikeitimo“, žurnalistams sakė J. Kirby, teigdamas, kad JAV remia ugnies nutraukimą, tačiau susilaikė, nes rezoliucijoje nebuvo pasmerkta palestiniečių grupuotė „Hamas“.
Jungtinės Valstijos taip pat pareiškė, kad paliaubos gali būti įgyvendintos tik tada, kai „Hamas“ pradės paleidinėti vis dar laikomus įkaitus.
„Ugnies nutraukimas gali prasidėti iš karto, kai bus paleistas pirmasis įkaitas“, – sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield.
„Tai vienintelis kelias, kuriuo galima užtikrinti paliaubas“, – nurodė ji.
Karas prasidėjo beprecedenčiu „Hamas“ spalio 7-osios išpuoliu, per kurį Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių.
„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.
Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo mažiausiai 32 226 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.
