Pasak Japonijos meteorologijos agentūros, 6,3 balo žemės drebėjimas įvyko 14 val. 42 min. vietos (8 val. 42 min. Lietuvos) laiku centriniame Išikavos regione 12 km gylyje.
Meteorologijos pareigūnai perspėjo gyventojus dėl galimų pakartotinių smūgių ir nuošliaužų artimiausiomis dienomis, tačiau teigė, kad cunamio pavojaus nėra.
„Buvo didelis, ilgas, maždaug dvi minutes trukęs drebėjimas. Jaučiausi išsigandusi, nes drebėjimas vis tęsėsi ir tęsėsi“, – visuomeniniam transliuotojui NHK pasakojo Sudzu vietos valdžios pareigūnė, atsisakiusi nurodyti savo vardą ir pavardę.
Vyriausybės atstovas spaudai Hirokazu Matsuno (Hirokadzus Macunas) žurnalistams sostinėje Tokijuje sakė, kad buvo informuotas apie vieno žmogaus žūtį ir keletą pranešimų apie sugriuvusius pastatus.
Žemės drebėjimo auka nukrito nuo kopėčių, naujienų agentūrai AFP sakė Sudzu krizių valdymo pareigūnas ir pridūrė, kad dar 21 žmogus buvo sužeistas.
Vietos priešgaisrinės apsaugos ir nelaimių valdymo agentūra pranešė, kad buvo sugriauti mažiausiai trys pastatai. Jų griuvėsiuose įstrigo du žmonės.
Vienas žmogus buvo ištrauktas iš nuolaužų ir nugabentas į ligoninę, o kito gelbėtojai vis dar ieško.
Sustabdytas greitųjų traukinių eismas
NHK filmuotoje medžiagoje matyti sugriauti arba apgriuvę tradiciniai mediniai namai su išdaužytais langais ir apgadintais stogais. Nuotraukose iš oro matyti nuslinkęs kalno šlaitas.
Penktadienis Japonijoje yra valstybinė šventė, priklausanti vadinamajai „Auksinei savaitei“, kai daugelis žmonių kur nors keliauja arba vyksta aplankyti šeimos.
Japonijos geležinkeliai nurodė, kad buvo sustabdytas greitųjų traukinių „Shinkansen“, kursuojančių tarp Nagano ir turistų pamėgtos Kanadzavos, eismas, bet po mažiau nei dviejų valandų jie vėl pradėjo važiuoti.
Žemės drebėjimo stiprumas pagal Japonijoje naudojamą septynbalę skalę buvo didesnis nei šeši balai.
JAV geologijos tarnyba (USGS) nustatė, kad žemės drebėjimo stiprumas siekė 6,2 balo ir ir teigė, kad smūgis įvyko prie pat pakrantės, tačiau Japonijos meteorologijos agentūra epicentrą pažymėjo sausumoje.
Japonijos nelaimių prevencijos ministras Koichi Tani sakė, kad buvo pranešimų apie nuošliaužas, o kai kurie gyventojai slėpėsi evakuacijos prieglaudose.
„Ugnies žiedas“
Japonijoje, esančioje Ramiojo vandenyno „ugnies žiede“ – intensyvaus seisminio ir vulkaninio aktyvumo lanke, kuris tęsiasi nuo Japonijos per Pietryčių Aziją ir visą Ramiojo vandenyno baseiną, – žemės drebėjimai yra dažnas reiškinys.
Tačiau Japonijoje galioja griežtos statybos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad pastatai atlaikytų stiprius žemės drebėjimus, ir nuolat rengiamos avarinės pratybos, kad būtų pasirengta dideliems sukrėtimams.
2007 metais tame pačiame regione esančiame žvejų kaime įvyko 6,9 balo žemės drebėjimas, per kurį buvo sužeista šimtai žmonių ir apgadinta daugiau kaip 200 pastatų Noto pusiasalyje.
Pusiasalis yra kaimiška vietovė Japonijos jūros pakrantėje, garsėjanti kraštovaizdžiu.
Japoniją vis dar persekioja prisiminimai apie 2011 metų kovą prie šiaurės rytinių krantų įvykusį galingą 9 balų stiprumo povandeninį žemės drebėjimą, sukėlusį cunamį, per kurį žuvo arba dingo be žinios apie 18 500 žmonių.
2011 metais dėl cunamio Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje taip pat išsilydė trys reaktoriai, o tai sukėlė didžiausią pokario katastrofą šalyje ir rimčiausią branduolinę avariją nuo Černobylio laikų.
H. Matsuno teigė, kad penktadienio drebėjimo paveiktoje teritorijoje esančiose Šigos ir Kašivadzakio Karivos atominėse elektrinėse nenustatyta jokių sutrikimų.
