Po kelias savaites trukusių nedidelių žemės drebėjimų pirmadienio vakarą Islandijos pietvakariuose įvyko vulkaninis išsiveržimas.
Keturi vaikinai, vardu Jói, Hallis, Stefánas ir Stefánas pasakojo, jog tai yra ne pirmas kartas, kai jie veržiasi ugnikalnių link. Tai – jų hobis.
„Stengėmės pamatyti išsiveržimą. Deja, mums nepavyko prieiti arčiau. Tai – mūsų hobis, kuriuo užsiimame jau ketverius metus bei vykstame į kiekvieną išsiveržimą. Tai darysime toliau“, – „Sky News“ pasakojo vienas iš vaikinų.
Nepaiso perspėjimų
Nors pavojus akivaizdus, tačiau Islandijos aplinkos ministerija buvo priversta nuolat perspėti žmones nelįsti į išsiveržimo vietą.
„Galvokite ne vien apie save, bet ir apie kitus. Laikykitės visuomenės saugumo rekomendacijų. Prašau“, – maldavo atstovas spaudai.
Panašius perspėjimus, kad adrenalino ieškotojai neitų prie išsiveržimo vietos, kartojo ir Hjördís Guðmundsdóttiris iš Islandijos krašto apsaugos tarnybos.
„Tai ne turistinis išsiveržimas“, – vietos televizijai sakė Islandijos prezidentas Guðnis Jóhannessonas.
Nuomonės skiriasi
Tačiau gyventojų nuomonės yra nevienareikšmiškos.
„Miestas gali atsidurti po lava. Iš tiesų stebina, kad visa ši situacija taip glumina“, – pasakoja Islandijoje gyvenanti prancūzų gidė Ael Kermarec.
Kita vertus turistas iš JAV Robertas Donaldas Forresteris III supranta, kodėl nuotykių ieškotojai negali atsispirti.
„Tai kaip iš filmo!“ – teigia Robertas.
Nauja era
Nuo spalio Reikjaneso pusiasalyje buvo užfiksuota tūkstančiai žemės drebėjimų. Jie buvo laikomi galimo vulkaninio išsiveržimo pranašais.
Lapkričio 11 dieną iš Grindaviko, esančio už maždaug 40 km nuo Reikjaviko, buvo evakuota maždaug 4 tūkst. žmonių, nes mokslininkai nustatė, kad po šiuo žvejų uostu juda magmos tunelis.
Gyventojai naujienų agentūrai AFP sakė, kad nestiprūs žemės drebėjimai, kurių kartais per dieną įvykdavo šimtai, apgadino kelių ir pastatų.
Po evakuacijos gyventojams buvo leidžiama savo namuose apsilankyti tik tam tikromis dienos valandomis.
Pareigūnai kartkartėmis organizuodavo keliones į miestelį ir lydėdavo tuos gyventojus, kurių namai yra pavojingiausiose vietose. Žmonės gelbėjo savo turtą – nuo augintinių iki nuotraukų albumų, baldų ir drabužių.
Dažnas reiškinys
Vulkaniniai išsiveržimai Islandijoje nėra retas reiškinys. Šalyje yra 33 aktyvios ugnikalnių sistemos – tai didžiausias skaičius Europoje. Tačiau Reikjaneso pusiasalyje iki 2021 metų išsiveržimų nebuvo aštuonis šimtmečius.
Po išsiveržimo 2021-aisiais dar įvyko išsiveržimai pernai ir anksčiau šiais metais, visi trys – atokiuose, negyvenamuose rajonuose.
Vulkanologai sako, kad tai galėtų būti naujos aktyvumo eros šiame regione pradžia.
2010 metais Islandijoje išsiveržė ilgai snaudęs 1 660 m aukščio, ledu padengtas Ejafjadlajokudlio ugnikalnis. Iš jo aukštai į atmosferą pakilo milžiniškas pelenų debesis. Išsiveržimas žmonių aukų nepareikalavo, bet privertė atšaukti apie 100 tūkst. skrydžių, buvo įstrigę daugiau kaip 10 mln. keliautojų.
Islandija yra šiaurinėje Atlanto dalyje ties Atlanto Vidurio jūrgūbriu, skiriančiu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes.
