• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tyrėjų komanda padėjo įminti paslaptį, susijusią su ugnikalnio išsiveržimu, kuris beveik prieš 200 metų visame pasaulyje sukėlė badą ir derliaus stygių, rašoma „The Independent“.

Tyrėjų komanda padėjo įminti paslaptį, susijusią su ugnikalnio išsiveržimu, kuris beveik prieš 200 metų visame pasaulyje sukėlė badą ir derliaus stygių, rašoma „The Independent“.

REKLAMA

„St Andrews“ universiteto mokslininkai teigia atradę ugnikalnį, kuris išsiveržė 1831 m. ir sukėlė pasaulinį atšalimą maždaug 1°C.

Komanda nustatė, kad tai buvo Zavaritskio ugnikalnis nuošalioje negyvenamoje Simuširo saloje, kuri priklauso Kurilų saloms – ginčytinai teritorijai tarp Rusijos ir Japonijos.

Šaltojo karo metais sovietai naudojo Simuširą kaip slaptą branduolinių povandeninių laivų bazę, kurioje laivai prisišvartuodavo užtvindytame ugnikalnio krateryje.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad išsiveržimas įvyko pavasarį arba vasarą. Anksčiau mokslininkai nebuvo tikri, kuris ugnikalnis išsiveržė, ir dėl to mokslo bendruomenėje daug metų vyko diskusijos.

REKLAMA
REKLAMA

Atliktas tyrimas

Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtas tyrimas leido naujojo tyrimo vadovui, daktarui Willui Hutchisonui ir jo komandai tiksliai datuoti ir sutapatinti ledo šerdies nuosėdas su Zavaritskio ugnikalniu.

REKLAMA

„Tik pastaraisiais metais išvystėme galimybę iš poliarinių ledo branduolių išgauti mikroskopinius pelenų gabalėlius ir atlikti išsamias jų chemines analizes. Šios skeveldros yra neįtikėtinai mažos, maždaug dešimtadalio žmogaus plauko skersmens“, – sakė jis.

„Mes analizavome ledo cheminę sudėtį, tai leido tiksliai nustatyti išsiveržimo laiką – 1831 m. pavasarį-vasarą, patvirtinti, kad išsiveržimo metu įvyko didelis sprogimas ir išgauti mažytes pelenų skeveldras“, – pridūrė mokslininkas.

REKLAMA
REKLAMA

W. Hutchisonas teigia, jog „ieškoti atitikmens prireikė daug laiko ir plataus bendradarbiavimo su kolegomis iš Japonijos ir Rusijos“, kurie atsiuntė tam tikrus mėginius, „surinktus iš ugnikalnio vietų“.

Pasak komandos, naujausias darbas taip pat pabrėžia, kad Kurilų salos yra menkai ištirtos, nors jos yra ypač vulkaninės.

Tokių ugnikalnių yra daug

W. Hutchisonas sakė: „Tokių ugnikalnių kaip šis yra labai daug, todėl sunku nuspėti, kada ir kur gali įvykti kitas didelio masto išsiveržimas.“

Jis mano, jog mokslininkai ir visuomenė turėtų apsvarstyti „kaip koordinuoti tarptautinį pasiruošimą, kai įvyks kitas didelis išsiveržimas, panašus į tą, kuris įvyko 1831 m.“

Varo į badą kvai liai, stumiantys žaliąjį kursą Europoje, kitiems nusispjaut.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų