2021 metų spalio 11 dieną Norvegijos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, kuriame teigiama, kad dviejų vėjo jėgainių parkų Foseno regione Vakarų Norvegijoje statyba pažeidė samių, kurie šimtmečius naudojo žemę šiauriniams elniams auginti, teises.
Po dvejų metų 151 turbina vis dar veikia.
Trečiadienį, norėdami priminti teismo sprendimą, priimtą prieš dvejus metus, dešimtys aplinkosaugos aktyvistų ir samių Norvegijos sostinėje pradėjo kelias dienas truksiančius protestus, reikalaudami nugriauti jėgaines.
Ketvirtadienį G. Thunberg kartu su aktyvistais užblokavo įėjimą į valstybinės energetikos grupės „Statkraft“, kuri valdo 80 iš 151 turbinos Fosene, būstinę.
„Svarbu parodyti solidarumą, kai Skandinavijoje pažeidžiamos žmogaus teisės, ypač prieš samių tautą“, – trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė G. Thunberg.
Ji kalbėjo iškart po to, kai Pietų Švedijos Malmės miesto teismas skyrė jai baudą už viešą nepaklusimą liepos 24 dieną Malmėje vykusio protesto metu.
„Visi, kurie galime būti ten ir išreikšti savo paramą, turėtume tai padaryti“, – sakė ji.
Ketvirtadienį ji sėdėjo ant žemės šalia tradiciniais samių drabužiais vilkinčių aktyvistų prie tradicinės palapinės, pastatytos prie „Statkraft“ įėjimo.
G. Thunberg jau dalyvavo vasarį vykusioje demonstracijoje, skirtoje 500-ajai dienai nuo Aukščiausiojo Teismo sprendimo priėmimo paminėti.
„Greta Thunberg yra svarbi sąjungininkė, remianti mūsų siekį“, – sakė samių aktyvistė Ella Marie Haetta Isaksen.
Apie nugriovimą nesvarstoma
Nors Norvegijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad ekspropriacija ir veiklos leidimai statyti turbinas yra negaliojantys, tačiau nepateikė jokių rekomendacijų, ką reikėtų daryti su jau veikiančiomis turbinomis.
Norvegijos vyriausybė atsiprašė samių šiaurės elnių ganytojų šeimų ir pripažino, kad buvo pažeistos jų žmogaus teisės.
Ji pradėjo tarpininkavimo procesą, siekdama rasti sprendimą, kuris leistų ir ganytojams, ir vėjo jėgainėms tęsti savo veiklą.
Norvegijos naftos ir energetikos ministras Terje Aaslandas trečiadienį sakė, kad planas nugriauti visas vėjo turbinas nesvarstomas ir „nėra tikėtina nei sprendimų priėmimo, nei tarpininkavimo proceso atomazga“.
Šio ginčo atomazga gali tapti precedentu kitiems infrastruktūros projektams didžiulėse žemėse, kurias tradiciškai naudoja samiai visoje Norvegijoje.
Maždaug 100 tūkst. samių mažuma, įsikūrusi Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos šiaurinėje dalyje, tradiciškai gyvena iš šiaurinių elnių ganymo ir žvejybos.
