Bendrovė „DNA My Dog“ tvirtina, kad jos klientams suteikia „didžiausią įmanomą tikslumą“ nustatant šuns veislę, taip pat siūlo šuns alergijos ir „genetinio amžiaus“ nustatymo paslaugas analizuojant seilių tepinėlį.
Šie DNR tyrimų rinkiniai kainuoja nuo 79,99 iki 199,99 JAV dolerio (nuo 73 iki 184 eurų), o analizė atliekama bendrovės biure Birch Cliff rajone rytinėje Toronto dalyje, skelbia portalas „Global News“.
Reporterės DNR rezultatai – 40 proc. Aliaskos malamutas
Bostone (Masačusetso valstija) įsikūrusios „WBZ News“ tyrimų komanda nusprendė patikrinti „DNA My Dog“ ir kitas panašias gyvūnų augintinių DNR paslaugas. Tačiau, užuot siuntę šuns seilių tepinėlį, jie pateikė DNR, paimtą iš savo reporterės Kristinos Hager.
Dvi bendrovės, „Orivet“ ir „Wisdom Panel“, išanalizavo mėginius ir nustatė, kad pateiktas DNR negali duoti patikimo rezultato. Tačiau „DNA My Dog“ nustatė, kad K. Hager buvo 40 proc. Aliaskos malamutas, 35 proc. šarpėjus ir 25 proc. labradoras, teigiama pranešime.
Prieš metus „WBZ News“ atliko panašų tyrimą ir paprašė Naujojo Hampšyro naminių gyvūnėlių savininkės Michelle Leininger atsiųsti seilių tepinėlį „DNA My Dog“. Atsitiko tas pats. Pasak pranešimo, „DNA My Dog“ nustatė, kad M. Leininger yra 40 proc. borderkolis, 32 proc. kane korso ir 28 proc. buldogas.
„Kai kurie žmonės gali su tuo sutikti“, – tuomet juokavo M. Leininger, tačiau pridūrė, kad ji „nešvaistytų pinigų“ vieno iš savo augintinių testavimui.
Tuo metu „DNA My Dog Service“ direktorė Jessica Barnett „WBZ News“ rašė, kad šunų DNR rasta tik antrajame iš dviejų bendrovei pateiktų mėginių.
„Antrajame mėginyje iš tiesų buvo rasta šunų DNR... Pateiktų rezultatų nebūtų įmanoma gauti iš žmogaus mėginio“, – rašė J. Barnett.
Bendrovės testai skirti tik šunų DNR nustatymui
Elektroniniame laiške „Global News“ J. Barnett teigė, kad „gaila, jog dėl pakartotinai pateiktų žmogaus DNR mėginių kilo abejonių dėl mūsų šunų DNR tyrimo tikslumo“.
Ji pažymėjo, kad bendrovės testai nėra skirti apdoroti ne iš šuns gautai DNR.
„Mūsų testas skirtas būtent šunų DNR, o ne žmonių ar bet kurios kitos rūšies DNR nustatyti, – rašė J. Barnett. – Šie ne šunų mėginiai visiškai neturi jokios įtakos mūsų šunų veislės identifikavimo testų tikslumui, o taip teigti būtų klaidingas lygiavertiškumas“.
J. Barnett taip pat teigia, kad kai WBZ atsiuntė mėginius, paimtus iš K. Hager skruosto, pirmojo mėginio „nepavyko ištirti“ ir tai „iš tiesų buvo ne šunų DNR“.
„Pateiktas antrasis mėginys buvo labai panašus į šunų veislės žymenis, o tai rodo, kad šis mėginys iš tiesų buvo šunų DNR mėginys“, – rašė J. Barnett.
Tai paaiškinimas, kurį bendrovė pateikė, kai buvo nustatyta, kad M. Leininger yra 40 proc. borderkolis.
Dėl klaidingų rezultatų kaltas bendrovės algoritmas
Organizacija „DNA My Dog“ atsiuntė „Global News“ elektroninio laiško ekrano nuotrauką, kurioje, atrodo, matyti, kad pirmasis mėginys iš tiesų neatitiko analizės reikalavimų, o antrojo mėginio analizės ataskaita atitinka šuns veislės analizę.
Dėl to, kodėl antrasis mėginys galėjo pateikti šunų veislių pasiskirstymą, net jei jame buvo tik žmogaus DNR, J. Barnett paaiškino, kad „DNA My Dog“ naudoja algoritmą, kad parengtų šias šunų veislių analizės ataskaitas.
Jei mėginyje yra ne šunų DNR, algoritmas gali „nepateikti jokių rezultatų arba pateikti klaidingus šunų veislių rezultatus“.
Taigi, net jei algoritmas nustato, kad yra genetinis nesutapimas, jis vis tiek gali „atsitiktinai susieti (ne šunų) genetines sekas su šunų genetinėmis sekomis“, rašė J. Barnett.
Atrodo, kad tai akivaizdi bendrovės algoritmo problema, tačiau J. Barnett pažymi, kad šie tyrimai buvo atlikti tuo metu, kai „DNA My Dog“ vis dar naudojo „seną testavimo platformą, kuri nuo to laiko buvo palaipsniui panaikinta ir pakeista daug patikimesne ir labai jautria sistema“.
„Ši sistema neatsižvelgs į mėginius, kurių DNR nėra 100 proc. šunų DNR“, – rašė ji.