Jungtinės Karalystės teismas trečiadienį skyrė vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui 50 savaičių laisvės atėmimo bausmę už 2012 metais pažeistas paleidimo už užstatą taisykles.
Sadarko karūnos teismo teisėja Deborah Taylor pareiškė, kad J. Assange'as nusipelnė beveik maksimalios bausmės dėl pažeidimo rimtumo. Aktyvistui, prieš septynerius pasiprašiusiam prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad jis nebūtų išduotas Švedijai, grėsė iki vienerių metų laisvės atėmimo.
Teisėja atsisakė patenkinti J. Assange'o prašymą suteikti jam malonę dėl Ekvadoro ambasadoje išbūto laiko.
Australas aktyvistas vėl buvo suimtas balandžio 11-ąją, Ekvadorui atšaukus jam suteiktą politinį prieglobstį ir jį išdavus britų pareigūnams.
Praėjus kelioms valandoms po jo arešto J. Assange'as stojo prieš teismą, o teisėja pripažino, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas.
Prieš trečiadienio posėdį prie teismo rūmų susirinko būrelis jo šalininkų, laikiusių plakatus su užrašais „Laisvę Julianui Assange'ui“. Atvežtas 47 metų aktyvistas tvarkingai apkirpta barzda parodė iškeltą kumštį.
Jo šalininkai atkartojo šį ženklą.
J. Assange'as stovėjo nejudėdamas, kol jam buvo skaitomas nuosprendis. Jo šalininkai viešojoje galerijoje skandavo teisėjai „Gėda jums!“, kai „WikiLeaks“ įkūrėjas buvo išvedamas.
J. Assange'as pabėgo į Ekvadoro ambasadą 2012 metais, Jungtinės Karalystės teisėjui nurodžius jį išduoti Švedijai, siekusiai apklausti „WikiLeaks“ įkūrėją dėl įtariamos lytinės prievartos ir išžaginimo, nors aktyvistas šiuos kaltinimus griežtai neigė.
J. Assange'as tvirtino, kad prisidengiant šiais įtarimais jį siekiama išduoti Jungtinėms Valstijoms, galinčioms jį teisti už milijonų įslaptintų dokumentų paviešinimą per „WikiLeaks“.
Švedija nebevykdo aktyvaus tyrimo, o Stokholmo išduotas ekstradicijos prašimas nebegalioja.
Tačiau 47 metų J. Assange'ą prašo išduoti Jungtinės Valstijos, kaltinančios jį sąmokslu įsilaužti į Pentagono kompiuterines sistemas.
Kad toks prašymas yra pateiktas, paaiškėjo tik po jo dramatiško arešto, kai besipriešinantis ir šaukiantis J. Assange'as buvo ištemptas policijos iš ambasados pastato.
Posėdis dėl ekstradicijos – ketvirtadienį
J. Assange'o advokatams didžiausią nerimą kelia JAV prašymas išduotų jų klientą. Parengiamasis posėdis dėl šios bylos suplanuotas ketvirtadienį.
JAV kaltinamajame akte aktyvistas kaltinamas 2010 metų kovą rezgęs „sąmokslą“ su buvusiu Amerikos karinės žvalgybos analitiku Bradley Manningu, kad nulaužtų Gynybos departamento kompiuterių tinklo slaptažodį ir prieitų prie ten laikomų dokumentų.
B. Manningas perdavė „WikiLeaks“ šimtus tūkstančių įslaptintų dokumentų, atskleidusių netinkamus JAV kariuomenės veiksmus per Irako karą ir diplomatines paslaptis, susijusias su daugeliu šalių.
B. Manningas buvo suimtas 2010 metų gegužę ir vėliau pakeitė lytį bei tapo Chelsea Manning. 2013 metais ji buvo nuteista kalėti 35 metus, bet JAV prezidentas Barackas Obama paskutinėmis savo kadencijos dienomis suteikė jai malonę.
Jeigu Jungtinės Valstijos įrodytų J. Assange'o kaltę, jam gali būti skirta iki penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau jo advokatai kovoja, kad viešumo aktyvistas nebūtų išduotas, ir šis procesas gali tęstis ne vienerius metus.
Amerikos pareikšti kaltinimai taip pat sukėlė didelį nerimą už žodžio laisvę pasisakančioms organizacijoms, taip pat kai kuriems politikams, įskaitant Britanijos opozicinės Leiboristų partijos lyderį Jeremy Corbyną.
„WikiLeaks“ taip pat atsidūrė dėmesio centre dėl įtariamo vaidmens per 2016 metų JAV prezidento rinkimus, kai buvo nutekinti demokratų kandidatės Hillary Clinton elektroniniai laiškai.
Švedijos kaltinimai J. Assange'ui susiję su 2010 metais įvykusiu incidentu, įvykusiu tuojau po to, kai pasaulį sukrėtė „WikiLeaks“ paviešinimai.
Kaltinimų lytiniu smurtu senatis suėjo 2015 metais, o kaltinimai išžaginimu buvo panaikinti 2017 metais, bet viena numanoma nukentėjusioji nori, kad byla būtų atnaujinta.
Jeigu Stokholmas pateiktų pakartotinį oficialų prašymą išduoti J. Assange'ą, Britanijai tektų spręsti, kam teikti pirmumą – Švedijai ar Jungtinėms Valstijoms.
Grupė britų įstatymų leidėjų tvirtino, kad pirmumas teiktinas Švedijos iškeltai bylai, nes galimai nukentėjusių moterų teisės neturi būti pažeistos dėl dėl politinio ginčo.
