Iš viso praėjusių metų sausio-gruodžio mėnesiais dėl šių priežasčių sunyko 36,4 tūkst. kvadratinių kilometrų Amazonijos miškų. Tai – beveik 500 proc. daugiau negu 2023 metais, pažymi mokslininkai.
„Patvirtinti anksčiau nefiksuotus Amazonijos medynų nuostolius padėjo skaičiavimai, kurie rėmėsi palydovinėmis nuotraukomis“, – sakė žurnalistams Larissa Amorim iš „Imazon“ instituto.
Amazonijos miškams padarytos žalos statistiką labiausiai pablogino 2024 metų rugpjūčio ir rugsėjo duomenys. „Per šį laikotarpį sunaikintų Amazonijos miškų plotas buvo daugiau nei 1000 proc. didesnis palyginti su tais pačiais 2023 metų mėnesiais“, – pareiškė specialistė.
Kaip rodo tyrimų centro statistika, ankstesnis rekordinis Amazonijos miškų nykimo dėl gaisrų ir kirtimų laikotarpis buvo 2017 metai, kai regionas neteko beveik 11,5 tūkst. kvadratinių kilometrų medynų.
Pasak „Imazon“ mokslininkų, pernai Amazonijos miškų patiriama žala drastiškai išaugo, kadangi nuo 2022 metų šioje Pietų Amerikos dalyje stiprėja ekstremali sausra. Vandens trūkumas ir dirvožemio džiūvimas yra svarbiausia priežastis, dėl kurios rekordiškai padidėjo ugnies sunaikintų miškų plotas.
„Imazon“ duomenis patvirtina ir Brazilijos nacionalinio kosmoso tyrimų instituto („Inpe“) mokslininkai, kurie pažymėjo, kad dar niekada Amazonijoje per vienerius metus nebuvo kilę tiek gaisrų. Pasak jų, 2024 metais užfiksuota per 140,3 tūkst. gaisrų, t. y. 42 proc. daugiau nei užpernai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
