Tuo metu pietinėje Gazos Ruožo dalyje nesiliauja kovos.
Per penktą kelionę į regioną po karą sukėlusio spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio A. Blinkenas turėtų aplankyti Saudo Arabiją, Izraelį, Egiptą ir Katarą.
Prieš kelionę jis pabrėžė, kad reikia „skubiai patenkinti humanitarinius poreikius Gazos Ruože“, o pagalbos grupės ne kartą įspėjo, kad beveik keturis mėnesius trunkantis karas daro pražūtingą poveikį apsiaustai teritorijai.
„Padėtis neapsakoma“, – teigė palestinietis Saidas Hamouda, pabėgęs iš savo namų Gazos Ruože į pietinį Rafos miestą prie sienos su Egiptu.
Rafoje, Jungtinių Tautų vadinamoje „nevilties greitpuodžiu“, šiuo metu gyvena daugiau nei pusė Gazos Ruožos gyventojų, perkeltų dėl Izraelio puolimo.
„Nesvarbu, ar turite milijoną, ar šimtą dolerių, esate tokioje pačioje padėtyje“, – sakė S. Hamouda.
Savaitgalį Izraelis, toliau vykdydamas pažadą sunaikinti „Hamas“, dar labiau priartėjo prie perpildyto pasienio miesto ir įspėjo, kad jo sausumos pajėgos gali įžengti į Rafą.
Pirmadienio rytą šaltiniai naujienų agentūrai AFP sakė, kad girdėjo artilerijos apšaudymą rytinėse Rafos dalyse ir Kan Junise, pagrindiniame mieste Gazos Ruožo pietuose.
Anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, pirmadienio naktį per Izraelio smūgius apgultoje teritorijoje žuvo mažiausiai 128 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.
„Hamas“ vyriausybės žiniasklaidos biuras pranešė, kad Izraelis toliau bombardavo Gazos Ruožo pakrantės centrinę ir pietinę dalis, taip pat netoli ligoninių.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad kariai toliau vykdo tikslinius reidus centrinėje ir šiaurinėje Gazos Ruožo dalyse.
Kan Junise pajėgos nukovė „dešimtis teroristų, rengusių pasalas kariams visame mieste“, pridūrė kariuomenė.
Susitarimo dar nėra
Tikimasi, kad atvykęs į regioną A. Blinkenas aptars siūlomas paliaubas, sumanytas sausį Paryžiuje vykusiame JAV, Izraelio, Egipto ir Kataro aukščiausio rango pareigūnų susitikime.
Diplomatinės pastangos tapo dar aktualesnės, kai visame regione padaugėjo Irano remiamų grupuočių išpuolių solidarizuojantis su „Hamas“, dėl kurių JAV ėmėsi atsakomųjų veiksmų.
Anot vieno „Hamas“ šaltinio, pagal siūlomas paliaubas mūšiai iš pradžių būtų sustabdyti šešioms savaitėms, o „Hamas“ išlaisvintų įkaitus mainais į Izraelio laikomus palestiniečių kalinius.
„Hamas“ yra sakęs, kad susitarimas dar nepasiektas, o kai kurie Izraelio pareigūnai reiškė nepritarimą bet kokioms galimoms nuolaidoms.
Karą sukėlė precedento neturintis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo AFP vertinimas, pagrįstas oficialiais duomenimis.
Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože dar liko 132 įkaitai, kurių mažiausiai 27, kaip manoma, buvo nužudyti.
Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, „Hamas“ Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Gazos Ruože žuvo mažiausiai 27 365 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.
Gazos Ruožo gyventojai susiduria su sunkiomis humanitarinėmis sąlygomis, o Jungtinių Tautų agentūra palestiniečiams remti (UNRWA) socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad „nesiliaujančio bombardavimo sąlygomis galimybės gauti švaraus vandens ir sanitarinių paslaugų yra labai ribotos“.
UNRWA pati atsidūrė didelės kontroversijos centre po kaltinimų, kad 12 jos darbuotojų dalyvavo spalio 7 dieną „Hamas“ surengtame išpuolyje.
Pasirodžius šiems teiginiams, keliolika šalių, įskaitant JAV, sustabdė agentūros finansavimą.
Sekmadienį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) įspėjo, kad valstybės, sustabdžiusios UNRWA finansavimą, kelia grėsmę agentūrai, teikiančiai „gyvybiškai svarbią pagalbą daugiau kaip 1,1 mln. žmonių Gazos Ruože, kenčiančių nuo katastrofiško bado ir ligų protrūkio“.
JT paskelbė apie agentūros veiklos auditą.
Humanitarinė krizė
Prieš išvykdamas į regioną A. Blinkenas teigė, kad humanitarinė krizė bus vienas svarbiausių jo kelionės klausimų.
„Skubus humanitarinių poreikių tenkinimas Gazos [Ruože] ir stabilumo Viduriniuose Rytuose stiprinimas yra bendri mūsų ir Saudo Arabijos prioritetai“, – Saudo Arabijos užsienio reikalų ministrui Faisalui bin Farhanui sakė A. Blinkenas.
Ši Persijos įlankos valstybė prieš karą svarstė galimybę užmegzti oficialius santykius su Izraeliu.
Po sausį įvykusių derybų su faktiniu Saudo Arabijos valdovu sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu A. Blinkenas sakė, kad vis dar mato „aiškų interesą“ normalizuoti santykius.
Naujausias A. Blinkeno vizitas Viduriniuose Rytuose vyksta Izraelio nacionalinio saugumo ministrui Itamarui Ben-Gvirui pareiškus leidiniui „The Wall Street Journal“, kad pagrindinis žydų valstybės sąjungininkas Vašingtonas neparodė pakankamos paramos.
„Užuot visapusiškai mus parėmęs, Bidenas užsiima humanitarinės pagalbos ir degalų teikimu“ Gazos Ruožui, bet ši pagalba ir degalai atitenka „Hamas“, sekmadienį paskelbtame straipsnyje teigė I. Ben-Gviras.
Jo komentarai buvo išsakyti po to, kai Vašingtonas, didėjant smurtui prieš palestiniečių civilius okupuotame Vakarų Krante, keturiems naujakuriams pritaikė sankcijas.
Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį, regis, sureagavo į I. Ben-Gviro interviu, sakydamas: „Mes labai vertiname paramą, kurios sulaukėme iš J. Bideno administracijos nuo pat karo pradžios.“
„Man nereikia pagalbos, kad žinočiau, kaip reguliuoti mūsų santykius su JAV ir tarptautine bendruomene, kartu tvirtai laikantis mūsų nacionalinių interesų“, – sakė jis.
Be nesutarimų ministrų kabinete, B. Netanyahu taip pat susiduria su visuomenės įniršiu dėl likusių įkaitų likimo.
Šimtai žmonių šeštadienį Tel Avive susirinko reikalauti pirmalaikių rinkimų.
