„Padėtis Baltarusijoje nepagerėjo. Dauguma varžančių įstatymų, darančių įtaką pagrindinėms laisvėms, nebuvo pakeisti“, – sakoma ES ataskaitos apie žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje Baltarusijai skirtame skyriuje.
Dokumente nurodyta, kad neregistruotų organizacijų veikla Baltarusijoje buvo dekriminalizuota, tačiau už ją buvo įvestos baudos.
Baltarusijoje taip pat nebuvo įsteigtas įgaliotinio žmogaus teisių klausimais institutas ir nesiimta būtinų priemonių, kad būtų įgyvendintas nacionalinis veiksmų planas žmogaus teisių srityje, sakoma jame.
„2018 metais mirties bausmė tebebuvo taikoma (Baltarusijoje). Paskelbta naujų (mirties) nuosprendžių ir keturi nuosprendžiai įvykdyti. Tačiau Baltarusijos valdžia dalyvavo viešose diskusijose dėl mirties bausmės panaikinimo“, – rašoma ataskaitoje.
Dokumente taip pat pabrėžiama, kad praėjusių metų pradžioje vykę vietos deputatų tarybų rinkimai neatitiko virtinės svarbiausių tarptautinių standartų. Taip pat nebuvo imtasi jokių žingsnių Rinkimų kodeksui pakeisti.
Ataskaitoje taip pat minima vadinamoji „BelTA“ byla ir kaltinamasis nuosprendis vienos nepriklausomos profesinės sąjungos vadovams. Šie teisėsaugos pareigūnų veiksmai sulaukė tarptautinės bendruomenės kritikos.
ES savo veiksmus santykiuose su Baltarusija ataskaitoje pavadino „kritiška sąveikos politika“, palaipsniui vedančia prie glaudesnio bendradarbiavimo.
Remiantis dokumente pateikiamais duomenimis apie ES finansinę paramą Baltarusijai, nuo 2014 iki 2018 metų Minskui buvo skirta daugiau nei 120 mln. eurų, dar 53–77 mln. eurų numatoma skirti 2019–2020 metais.
