Uraganiniu puolimu lenkai pasižymėjo ypač pirmoje mačo pusėje, kai per du kėlinius į slovėnų krepšį buvo įmetę 55 taškus.
O slovėnai, priešingai nei lenkai, antrajame kėlinyje užstrigo ir tik po pertraukos sugebėjo sugrįžti į žaidimą ir kibti varžovams į atlapus.
Nors vienu metu atrodė, kad trapią persvarą įgiję jau slovėnai taip ir ims ir nubėgs mače, o lenkai jų nepasivys, vis dėlto galiausiai Lenkijos rinktinė susigrąžino pergalingą pranašumą ir išlaikė jį iki rungtynių pabaigos.
„Nerodant tinkamos energijos ir geros gynybos sunku išlikti šalia visą mačą. Tokia patyrusi komanda kaip Lenkija sugebėjo sustabdyti mūsų gerą atkarpą. Tai buvo artima kova iki pat pabaigos, tad sveikinimai jiems“, – po mačo kalbėjo slovėnų puolėjas Vlatko Čanačaras.
Jis ketvirtfinalio mače buvo rezultatyviausias slovėnų krepšininkas, surinkęs 21 tašką.
„Žinojome, kad čempionatas nebus lengvas, visi moka žaisti krepšinį. Mes nesikoncentravome į kitas komandas, o tik į save“, – paklaustas apie galimą atsipalaidavimą prieš mačą atsakė jis.
„Lenkai buvo pasiruošę nuo pat rungtynių pradžios. Jie puikiai pereidavo iš gynybos į puolimą. Bet tai mūsų kaltė, kad mes leidome jiems taip žaisti“, – sakė slovėnas.
Ketvirtajame kėlinyje po įspūdingai laimėto trečiojo kėlinio (24:6) slovėnai vienu metu ketvirtajame kėlinyje pirmavo 74:70 ir atrodė, kad pabėgs negrįžtamai, bet taip nenutiko.
Apie tą momentą paklaustas V. Čančaras atsakė, kad galbūt pritrūko reikiamos energijos.
„Galbūt truputi energijos. Praradome Luką praktiškai mačo pradžioje, nes jis susižeidė. Jis buvo tarsi sumuštas, nuo kulkšnies iki... net nežinau, klauskite jo paties. Mano akyse jis yra karys“, – tikino V. Čančaras.
Slovėnams atsiliekant trimis taškais paskutinėmis sekundėmis juos išgelbėti dar galėjo Klemenas Pripeličius, bet jo tolimas metimas nebuvo taiklus.
Paklaustas apie galimą pražangą prieš komandos draugą tame epizode, V. Čančaras nedaugžodžiavo: „Kartais tokioje situacijoje girdime švilpukus, o kartais ne. Nežinau, tiek dabar ir galiu pakomentuoti“.
