Naujuoju CEV prezidentu išrinktas kroatas Roko Sikiričius. Jis šiose pareigose pakeis serbą Aleksandarą Boričičių, Europos tinklinio konfederacijai vadovavusį nuo 2015 metų.
Tai buvo vieni labiausiai įtemptų Europos tinklinio konfederacijos rinkimų. Į Prezidento postą kandidatavo net 4 kandidatai: Erikas Adleris (Danija), Roko Sikiričius (Kroatija), Renato Arena (Italija) bei Leszekas Leo Wenzelis (Lenkija). Prireikė net dviejų balsavimo turų, po kurių buvo išrinktas CEV prezidentas.
Pagal Europos tinklinio konfederacijos statutą, pirmajame rate prezidentas yra išrenkamas, jeigu surenka absoliučią balsų daugumą. Šios daugumos nesurinkus, iš karto organizuojamas antrasis ratas, kuriame dalyvauja vėl visi kandidatai ir išrenkamas tas kandidatas, kuris surenka daugiausiai balsų.
Iš viso rinkimuose dalyvavo 53 federacijų atstovai.
Vėliau vyko rinkimai į naująją CEV Administracinę Valdybą – aukščiausią sprendimus priimantį CEV organą. Pirmą kartą į CEV Valdybą išrinkta Lietuvos atstovė – tokio pripažinimo po balsavimo susilaukė Lietuvos tinklinio federacijos generalinė sekretorė Alisa Česnulevičiūtė.
„Visų pirma, tai labai džiaugiuosi, kad Europos tinklinio bendruomenė šiuose rinkimuose labai aiškiai pasakė, kad ji nori pokyčių Europos tinklinyje. Man asmeniškai tai yra naujas etapas, apie kurį net nebūčiau pagalvojusi anksčiau. Su dideliu jauduliu ir džiaugsmu pasitinku galimybę būti pokyčių Europos tinklinyje dalimi ir dirbti mūsų sporto labui. Naujojo prezidento programa Europos tinkliniui yra labai ambicinga, todėl laukia įdomūs ir atsakingi keturi metai, - mintimis dalinosi Neapolyje viešėjusi A. Česnulevičiūtė. – Naująją valdybą sudaro skirtingų šalių atstovai, skirtingo amžiaus ir lyčių, skirtingų dydžių valstybių ir turinčių skirtingas galimybes vystyti sporto šaką. Pirmą kartą CEV Valdyboje yra penkios moterys – tai yra didžiausias valdyboje esančių moterų skaičius, kurios į ją buvo išrinktos tiesiogiai, neprireikus papildomo kriterijaus dėl lyties. Tai reiškia, kad mes buvome pasirinktos dėl savo kompetencijų ir vizijų, o ne dėl to, kad esame moterys. Aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Lietuvos tinklinio federacija yra ir bus šių ir kitų permainų dalimi. Esu labai dėkinga už palaikymą Lietuvos tinklinio federacijos prezidentui Dariui Čerkai ir viceprezidentui Andriui Gaidžiui, kurie nuo pat pradžių palaikė, „stūmė“ į priekį, drąsino ir tikėjo manimi tada, kai man buvo sunku patikėti pačiai.“
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) prezidentas Darius Čerka pastebi, kad šioje Valdyboje nėra didžiųjų tinklinio šalių atstovų (Lenkijos, Turkijos, Italijos), o tai reiškia, kad didžiųjų šalių įtaka Europoje labai sumažėjo. LTF vadovas džiaugiasi tokiu LTF pripažinimu ir viliasi, kad tą labiau vertins ir Lietuvos sporto valdininkai.
„Prieš keletą metų danai atliko tyrimą nustatyti, kokią įtaką šalys turi tarptautinėse sporto struktūrose. Rezultatai parodė, kad Danija neturi jokios įtakos svarbiose tarptautinėse organizacijose. Net Lietuva tame reitinge yra aukščiau. Dainos Gudzinevičiūtės pozicijos ir veikla Tarptautiniame olimpiniame komitete Lietuvai atneša daugiausia taškų vertinant šalies įtaką.
Kokias išvadas padarė danai? Jie ėmė skatinti ir remti iniciatyvas federacijoms tampant tarptautinių organizacijų valdymo struktūrų nariais. Kaip remti? Tiesiog Danija moka savo žmonėms atlygį už tokį darbą. Lietuvoje sporto finansavimo sistema riboja atlygio mokėjimą nuo skirtos sporto federacijai sumos. Apskritai, tai labai džiugu, kad planas pavyko. Lietuvos tinklinio įtaka Europoje padidėjo. Mano supratimu, tai turėtų būti labiau vertinama valstybės negu numatoma dabar, svarstant apie finansavimo skirstymą federacijoms, kadangi būtent tokių pareigų užėmimas tarptautinėse institucijose turėtų būti vienas iš svarbesnių federacijos vadybos rodiklių”, – pabrėžė D. Čerka.
