„Auksas šiame čempionate – absoliučiai netikėtas. Jo kategorija buvo viena didžiausių, dalyviai – daug kartų dalyvavę čempionatuose. Kuo išsiskyrė Maksimo dalyvavimas? Absoliučiu pastovumu/stabilumu ir tų pačių klaidų nekartojimu – tą pastebėjo net organizatoriai. Nėra tokio dalyko, kaip geriausias pasaulyje pilotas“, – sako ULOPF prezidentas Povilas Kalinauskas.
M. Urasovas skraido jau šešerius metus. ULO sportu pradėjo domėtis ir pirmą kartą Lietuvos čempionate dalyvavo 2020 metais.
Čempionato nugalėtojo teigimu, šios varžybos – tarsi studentui egzaminas, kur buvo ir nemažai jaudulio.
„Manes klausia, kada supratai kad esi pasaulio čempionas? Sakau dar dabar nesupratau... Rungtys buvo sudėtingos, bet įdomios. Tikrai daug naujo išmokom. Įtampa, jaudulys, nuovargis, naujos pažintys su bendraminčiais, nauji planai, viskas susimaišė. Bet kaip gera sporto treniruotė – išsekina ir vėl traukia, taip ir čia – jau kitas varžybas planuojam“, – pirmaisiais įspūdžiais dalinasi Maksimas Urasovas.
Lietuviai varžėsi dviejose kategorijose – vienviečių (RWL1) ir dviviečių (RWL2) skraidyklių klasėse. Čempionatas prasidėjo treniruočių savaite, kurios metu sportininkai ruošė techniką, skraidė organizatorių parengtus bandomuosius maršrutus. Jau pirmą varžybų dieną lietuviai užėmė antrą ir trečią vietas, vėliau teko pabuvoti ir žemesnėse pozicijose, tačiau galutinį rezultatą lėmė nuoseklumas.
P. Kalinausko teigimu, kiti komandos nariai skrido gana įprastai: panašūs rezultatai buvo ir Europos čempionate, vykusiame 2019 metais. Linas Bružikas vienviečių skraidyklių klasėje buvo 5-as (4928), Rytis Paliulis – 7-as (3693), dviviečių skraidyklių klasėje Marius Taleikis ir Artūras Laukys buvo 10-i (2331).
Komandinėje įskaitoje, pagal visų Lietuvos komandos narių taškus (16 354), Lietuva – trečia. Pirmieji buvo Čekijos, antri – Lenkijos atstovai. Čempionate varžėsi 70 pilotų iš 10 šalių. Lietuvai atstovavo penki sportininkai: Maksimas Urasovas, Linas Bružikas, Rytis Paliulis, Artūras Laukys ir Marius Taleikis. Antžeminė komanda – Povilas Kalinauskas ir Viktorija Kalinauskienė.
Čempionato dalyviams reikėjo atlikti tris užduotis: navigacijos, tikslumo ir ekonominio skrydžio.
„Didžiausią įtaką galutiniam rezultatui turi navigacijos užduotys. Tarptautiniuose turnyruose jos būna ir sunkios, ir kartu įdomios. Jų esmė yra tiksliai atlikti skrydį iš anksto duotu maršrutu, išlaikant pastovų skrydžio greitį tuo pačiu randant įvairius objektus žemėje ir žemėlapyje atžymint jų tikslią buvimo vietą. Taip pat, beveik visose navigacijos užduotyse, dalis maršruto pilotams gali būti nežinoma: sportininkai skrydžio metu pagal įvairias sąlygas turi nustatyti teisingą maršruto trajektoriją ir atlikti skrydį naujai nustatytu maršrutu“, – pasakoja Rytis Paliulis.
Tikslumo užduotys dažniausiai apima tikslaus tupdymo pratimus. Sportininkai privalo nutupdyti orlaivį tiksliai į nurodytą vietą, vadinamą „deką“. Tai – keturkampis, kurio išmatavimai yra 20 m pločio ir 125 m ilgio. Pilotui yra skiriama daugiau taškų, jei jis sugeba orlaivį nutupdyti kaip galima arčiau šio keturkampio pradžios.
Ekonominio skrydžio užduočių esmė yra atlikti skrydį su ribotu kuro kiekiu.
Šis čempionatas Lietuvos pilotams buvo pirmas po COVID pertraukos, taip pat pirmas po Lietuvoje, Ignalinos aerodrome, organizuoto Europos Ultralengvų orlaivių čempionato. 2019-ųjų čempionatas buvo geras „apšilimas“ – ten pavyko laimėti tik komandinės įskaitos bronzos medalį.
