Legendinis 38-erių metų Miuncheno „Bayern” ir Vokietijos rinktinės vartininkas Oliveris Kahnas, praleidęs tarp virpstų daugiau nei 20 savo gyvenimo metų, pagaliau nusprendė pakabinti bucus ant vinies ir pabaigti stulbinančią savo karjerą.
Šeštadienio rungtynės su Berlyno „Hertha” klubu Oliveriui Kahnui buvo paskutinės. „Bayern” ekipa iškovojo triuškinamą pergalę 4:1 ir taip bent iš dalies atsidėkojo savo talismanui ir vienam pagrindinių pergalių kalvių. Kai likus iki susitikimo pabaigos porai minučių O. Kahnas buvo keičiamas, kone visi Miuncheno stadione susirinkę futbolo aistruoliai pakilo iš savo vietų ir išlydėjo herojų gausiais aplodismentais.
Oliveris Kahnas nepasidavė euforijai ir išliko santūrus, trumpam apsikabino su teisėju Markusu Merku, kuris taip pat baigia karjerą, ir paliko aikštę. Į ją jis sugrįžo nuskambėjus finaliniam rungtynių švilpukui ir kartu su komandos draugais atšventė 8-ąjį Vokietijos čempionų titulą.
Po paskutinio karjeroje susitikimo Miuncheno klubo vartų sargas tikino, kad: „Aš negalėjau prašyti nieko daugiau per tuos metus. Esu tiesiog dėkingas savo kūnui, kuris taip ilgai atlaikė ir buvo pajėgus pakelti tiek daug šlovės tokiame didžiame klube.”
News Bridgepix nuotr.
Norėjo būti geriausias
O. Kahnas teigia dar vaikystėje žinojęs, ko trokšta, todėl jau nuo pat tų dienų stengėsi savo svajonę paversti realybe: „Tokia buvo mano vizija - norėjau būti geriausiu pasaulio vartininku. Geriausiu pasaulio vartininku! Geriausiu!”
Iš viso Vokietijos „Bundesligos” čempionate jis sužaidė net 557-erias rungtynes ir pagal šį skaičių nusileidžia tik Karlui-Heinzui Koerbeliui (602 mačai) bei Manfredui Kaltzui (581 dvikova).
Dar 86-iuose susitikimuose O. Kahnas atstovavo Vokietijos nacionalinei rinktinei.
2002-ųjų Pasaulio futbolo čempionate iki finalo vokietis per šešerias žaistas rungtynes praleido vos vieną įvartį, bet lemiamame susitikime suklydo ir įrodė, kad nepaisant visko, jis irgi yra tik žmogus.
O. Kahnas yra tapęs UEFA Čempionų lygos nugalėtoju, kai finale prieš „Valencią” atrėmė net tris 11 metrų baudinius.
Jis buvo išrinktas Čempionų lygos finalo rungtynių geriausiu žaidėju, pripažintas geriausiu Pasaulio futbolo čempionato žaidėju 2002-aisiais ir net tris kartus paskelbtas geriausiu metų vartininku.
„Mes niekada nebūtume laimėję Čempionų lygos be Kahno pasirodymo, jo charakterio ir noro žaisti. Jis yra mūsų svarbiausias paskutinio dešimtmečio žaidėjas” - tvirtino „Bayern” vadovas Karlas-Heinzas Rummenigge'as.
O. Kahnas (News Bridgepix nuotr.)
Vienų garbinamas, kitų niekinamas
Niekam ne paslaptis, kad O. Kahnas yra vienas iš tokių žaidėjų, kurį fanai arba myli ir dievina, arba smerkia ir maišo su žemėmis.
Per daugiau nei du dešimtmečius trukusią karjerą žymusis vokietis buvo vadinamas visaip: nuo „titano” ir „karaliaus Kahno” (Vokietijoje) iki „kalės vaiko” (Ispanijoje). Tad tikriausiai visi sutiks, kad abejingų jam nebuvo.
„Titano” vardo O. Kahnas nusipelnė turbūt dėl to, kad varžovų puolėjams dažnai buvo neįmenama mįslė ir nepramušama siena, o „karaliumi Kahnu” buvo pramintas dėl to, kad visiems yra įstrigęs į atmintį ant gynėjų supykusio vartininko su suspaustais kumščiais ir plačiai praverta burna portretas.
Tiesa, tie vardai nė iš tolo neatspindi visos jo skandalingos karjeros. Per tuos du dešimtmečius buvo beveik visko: Vokietijoje įtūžę sirgaliai jį apmėtė bananais ir golfo kamuoliukais, o incidentai aikštėje, kai O. Kahnas nesusilaikydavo ir panaudodavo fizinę jėgą prieš savo varžovus, buvo kone kasdienybė.
Po jo brutalių atakų prieš Dortmundo „Borussia" narius Heiko Herrlichą ir Stephane'ą Chapuisatą bei Leverkuzeno „Bayer” žaidėją Andreasą Herzogą Vokietijos spaudoje mirgėte mirgėjo antraštėmis apie emocijų nevaldantį vartininką.
Tiesa, pats O. Kahnas tuos savo emocijų ir agresijos protrūkius vadina pozityviais, neva jis taip užvesdavo ir nuteikdavo savo ekipą: „Aš dažnai naudoju kūno kalbą, kad parodyčiau komandai, jog esu aikštėje. Be to, stengiuosi sukelti pagarbą, o dar geriau – baimę savo priešininkams.
Asmeninis vokiečio gyvenimas buvo ne ką mažiau audringas nei futbolo aikštėje - jis paliko žmoną, kai ši buvo nėščia.
Nepaisant visų jo akibrokštų aikštėje ir už jos ribų, niekas neabejoja, kad O. Kahnas buvo fantastiškas vartininkas.
Pirmus savo karjeros žingsnius jis žengė „Karsluhe” komandoje, kurios sudėtyje 1987 metais sužaidė ir pirmąjį „Bundesligos” mačą. Nuo 1990 metų nuolat patekdavo į pagrindinę ekipos sudėtį, o 1994-aisiais talentingąjį vartininką prisiviliojo Miuncheno „Bayern” klubas, kuriame vokietis ir tapo gyva legenda.
Du didžiausi O. Kahno nusivylimai karjeroje buvo 1999 metais apmaudžiai pralaimėtas UEFA Čempionų lygos finalas „Manchester United” ekipai ir 2002 metų Pasaulio futbolo čempionato finalas prieš Braziliją, kai vokietis vaikiškai suklydo ir nesugebėjo sugauti iš toli smūgiuoto kamuolio, prie kurio pirmasis prišoko Ronaldo ir pasiuntė į vartų tinklą.
Prie džiugiausių akimirkų galėtume priskirti Miuncheno „Bayern” triumfą 2001-ųjų metų UEFA Čempionų lygos finale prieš „Valencia” komandą ir net neseniai vykusį UEFA taurės mačą su „Getafe”, kai vokiečiai per pratęsimą atsilikdami dviem įvarčiais sugebėjo viską apversti aukštyn kojomis ir prasibrauti į turnyro pusfinalį.
O. Kahn (News Bridgepix nuotr.)
Karjeros saulėlydis
O. Kahnas įrodė, kad nėra visiškai nepažabojamas ir nesukalbamas, kai sutiko būti antruoju Vokietijos rinktinės vartininku Juergeno Klinsmanno vadovaujamoje komandoje 2006-aisiais metais.
Gal ir pykdamas viduje, O. Kahnas buvo atsidavęs Vokietijos rinktinės narys ir prieš 11 metrų baudinių seriją su Argentina net nuėjo palinkėti didžiausiam savo priešui ir konkurentui Lansui Lehmannui sėkmės.
„Aš girdėjau, ką Kahnas pasakė. Tai nebuvo patarimas, tai buvo padrąsinimas. Toks jo poelgis mane tikrai nustebino. Tai buvo visiškai nuoširdu” - tikino vartininkų treneris Andreasas Koepke.
Net „Arsenalo” vartų sargas L. Lehmannas, praėjusią savaitę viešėdamas televizijoje, perdavė žinutę O. Kahnui:
„Nepaisant mūsų didelio priešiškumo, turiu pasakyti, kad tavo požiūris visada mane žavėjo. Aš niekada negalėjau prarasti motyvacijos treniruotis, nes žinojau, kad kažkur Miunchene yra vyrukas, kuris treniruojasi dar sunkiau siekdamas būti geriausias. Tai padėjo man tobulėti ir įveikti konkurenciją klube, todėl ačiū tau ir linkiu viso ko geriausio ateityje” - atviravo L. Lehmannas.
Reikia pažymėti, kad Kahnas iš didžiojo futbolo išėjo smarkiai trinkteldamas durimis. Per paskutinį Vokietijos čempionatą jis praleido tik 21 įvartį ir pagerino rekordą.
O. Kahnas džiaugėsi šiuo pasiekimu: „Paskutinėms rungtynėms turėjau nusiteikti labai atsakingai, nes mes buvome labai arti istorinio pasiekimo – mažiausiai praleistų įvarčių per sezoną. Jei būtume pirmavę 4:0, paskutines 5 minutes būčiau žaidęs puolėjo pozicijoje. Laimėti čempionatą yra pats geriausias dalykas, kuris tik gali atsitikti. Tai puikus metas pasitraukti, nes tampa vis sunkiau ir sunkiau išlaikyti fizinį ir dvasinį tvirtumą, kuris yra būtinas. Dvidešimt metų būti vartininku – ne pats lengviausias darbas”.
Atsisveikinimo rungtynes vokietis žais rugsėjo mėnesį, kai „Bayern” susitiks su Vokietijos nacionaline rinktine draugiškame mače.
Jo profesionalo karjera jau bus pasibaigusi, bet turbūt niekas nenustebs, jei jis, praleidęs įvartį, rėks ant savo gynėjų su tuo pačiu įtūžiu kaip ir geriausiais savo karjeros metais.
