Kitų metų kovo 31 – balandžio 5 dienomis Vilniuje pirmą kartą vyks vienas didžiausių sporto renginių – Europos imtynių čempionatas. Oficialus jo rėmėjas portalas „Balsas.lt“ nusprendė išsiaiškinti, kaip rengiamasi prestižiniam turnyrui, kokios viltys į jį dedamos ir ko gali tikėtis lietuviai iš savo sportininkų.
Savo nuomone su mumis sutiko pasidalinti Lietuvos imtynių federacijos (LIF) generalinis sekretorius Paulius Daumantas, kuris tikino, kad organizatorių dar laukia nemažai darbų, bet viskas vyksta sklandžiai, todėl kitų metų pavasarį tikimasi ne tik gražaus renginio, bet ir kuo daugiau ir kuo tauresnio metalo medalių iš paskutiniu metu pakilimą išgyvenančių Lietuvos imtynininkų.
Čempionatui pasiruoš tinkamai
– Kaip sekasi ruoštis 2009-ų metų Europos imtynių čempionatui? Ar nesusiduriate su jokiais sunkumais? – „Balsas.lt“ pasiteiravo P. Daumanto.
– Klausimų ir rūpesčių yra labai daug, bet jie daugiausiai organizaciniai – pradedant viešbučiais, salėmis, transportu, sportininkų maitinimu ir baigiant valstybių vėliavomis. Juk iš viso dalyvaus atstovai net iš 48-ių skirtingų šalių, o mums reikia turėti bent po du visų valstybių vėliavų komplektus. Vis dėlto dar yra pakankamai laiko, todėl tikiu, kad čempionatui pasiruošime tinkamai.
– Kaip vertinate mūsiškių pasirodymą neseniai pasibaigusiame Rimanto Bagdono vardo turnyre?
– Vertinu gerai. Šiemet šis turnyras buvo pirmą kartą įtrauktas į Tarptautinės imtynių federacijos (FILA) programą, tad pakilo ir jo prestižas. Nors imtynininkų atvyko šiek tiek mažiau nei anksčiau, bet jie buvo patys pajėgiausi, todėl smagu, kad mūsiškiai iškovojo ne vieną medalį. Nustebino ir visa Lietuvos komanda, kuri bendroje įskaitoje užėmė pirmą vietą.
Kovoti dėl medalių teisėjai nepadės, bet ir nemaišys
– Kokie tikslai keliami Lietuvos imtynininkams 2009-ų metų Senojo žemyno pirmenybėse?
– Apie tikslus gal dar kiek ankstoka kalbėti, bet išduosiu, kad norime medalių. Jei skirstytume smulkiau, tai iš moterų ir merginų tikimės garbingo atstovavimo ir tinkamo mūsų šalies reprezentavimo, iš laisvųjų imtynių atstovų kuo geresnių rezultatų, o didžiausias viltis, be abejo, dedame į graikų-romėnų imtynininkus, kurie realiai pretenduoja į medalius.
– Ar namų sienos ir savų sirgalių palaikymas imtynėse yra tokie patys svarbūs veiksniai, kaip ir kitose sporto šakose?
– Be abejo, kad taip. Kovojant namuose tavęs niekas nenušvilpinės, o ir teisėjai turėtų žiūrėti atlaidžiau. Žinoma, niekas nesako, kad jie mums padės, bet šioks toks šališkumas juk visada egzistuoja. Teisėjai – irgi žmonės ir, atvykę į svečią šalį, gerbia vietos sportininkus, todėl galiu drąsiai pasakyti, kad teisėjai nepadės, bet ir nemaišys, o tai ir yra svarbiausia, nes mūsų imtynininkai yra pakankamai pajėgūs, kad patys viską pasiektų. Be to, lietuviai Vilniuje tikrai turėtų jaustis kur kas jaukiau nei Kinijoje, čia jiems viskas sava.
Pirmenybėse kovos visi pajėgiausi Lietuvos imtynininkai
– Kiek iš viso sportininkų dalyvaus Europos čempionate?
– Tikslaus skaičiaus pasakyti negalėčiau, bet graikų-romėnų varžybose turėtų kovoti apie 200, laisvųjų imtynių - 180, o moterų ir merginų grupėje - apie 150 sportininkių. Lietuvai pačiu geriausiu atveju atstovaus 21 imtynininkas, bet jų gali būti ir kiek mažiau.
– Ar šiose prestižinėse varžybose bus visi pajėgiausi Lietuvos imtynininkai?
– Matote, sportas toks dalykas, kad dažnai viską sujaukia traumos. Tam puikus pavyzdys - neseniai vykęs R. Bagdono turnyras. Jame neišvydome vieno geriausių mūsų šalies imtynininkų Mindaugo Ežerskio, kuris gydosi patirtą traumą. Iki Europos pirmenybių jis tikrai turėtų išgyti, bet nuo traumų juk nėra apdraustas nė vienas kitas sportininkas. Vis dėlto norime tikėti, kad Vilniuje išvysime visus pajėgiausius mūsų šalies imtynininkus.
Lietuva turi didžiuotis ne tik krepšininkais
– Kaip manote, kas lėmė, kad tokiai mažai šaliai kaip Lietuva buvo patikėta tokia didžiulė atsakomybė surengti Europos čempionatą?
– Tai lėmė daug kas, bet pirmiausia kruopštus mūsų darbas per paskutinius dešimt metų. Juk mes praktiškai sukūrėme visai naują struktūrą, įkūrėme sporto centrą, parengėme gabius trenerius, sėkmingai surengėme Europos jaunių ir Pasaulio jaunimo čempionatus atitinkamai 2002 ir 2005 metais, tad puikiai užsirekomendavome ir dabar sulaukėme dar didesnio pripažinimo.
Šis Europos čempionatas pagal savo reikšmę, ko gero, bus antras per visą Lietuvos istoriją po 1939 metais Kaune vykusio Senojo žemyno krepšinio pirmenybių. Taigi mums tai ne tik didžiulis pripažinimas ir garbė, bet ir milžiniškas iššūkis bei atsakomybė.
– Ar kitais metais Europos čempionatas bus pačios svarbiausios varžybos mūsų imtynininkams?
– Kaip ir kiekvienais metais dar bus ir Pasaulio pirmenybės, tačiau jos vyks tik rugsėjo mėnesį Danijoje, taigi Europos čempionatas bus pirmas didžiausias kitų metų imtynių renginys.
– Kaip manote, ar tai, kad Europos imtynių pirmenybės vyks Lietuvoje, padės populiarinti šią vieną seniausių sporto šakų mūsų šalyje?
– Labai tikiuosi, kad padės. Stengėmės populiarinti imtynes dar prieš Pekino olimpines žaidynes ir mums neblogai sekėsi. Paskui Olimpiadoje jau patys sportininkai darė, ką galėjo, ir šiandien turbūt visi sporto sirgaliai jau puikiai žino Mindaugo Mizgaičio vardą. Europos pirmenybės – puikus šansas dar labiau pakelti imtynių populiarumą Lietuvoje ir parodyti žmonėms, kad mūsų šalis gali ir turi didžiuotis ne tik krepšininkais.
