Pajėgiausios Lietuvos maratonininkės Živilės Balčiūnaitės laukia sunkiausias iššūkis sporto karjeroje. Vasarą Europos čempione tapusi 31 metų bėgikė turi gintis nuo įtarimų vartojus dopingą.
Maratonininkę Ž. Balčiūnaitę prieš savaitę pribloškė žinia – Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) pradėjo tyrimą dėl įtarimą sukėlusio jos mėginio, paimto per Barselonoje vykusį Europos čempionatą, kuriame sportininkė iškovojo aukso medalį. Teigiama, kad sportininkės organizme rastas nukrypimas nuo leistinos dviejų hormonų – testosterono ir epitestosterono – santykio normos. Jis siekia 0,3.
Tektų grąžinti medalį
Laikinai suspenduota Ž. Balčiūnaitė teigia, kad niekada nevartojo ir nevartos dopingo, o santykio neatitikimas galėjo kilti dėl preparato dufastono, kurį bėgikė vartojo sutrikus mėnesinių ciklui. „Toks „siurprizas“ itin nemalonus. Tikimės, kad Živilė pateiks argumentus, kurie padės ją išteisinti. Nei smerkti, nei kaltinti iš anksto nesinori“, – sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.
Anot jos, jeigu tyrimas neužsitęs, galutinis sprendimas turėtų būti priimtas gruodžio pradžioje. „Kas jai gresia? Paprastai jei sportininkas kaltas, standartiškai gali būti skiriama dviejų metų diskvalifikacinė bausmė. Tokiu atveju ji netektų ir Europos čempionės medalio. Nesinorėtų, kad Živilė nukentėtų ir viskas taip liūdnai baigtųsi“, – kalbėjo N. Medvedeva.
Pasitelks mokslinius argumentus
Kiek visa tai rimta? Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas tvirtino, kad tas santykio nukrypimas – tik įtarimas. Jo nuomone, gydytojų ir teisininkų ruošiamame atsakyme WADA organizacijai turėtų būti pagrįsta, kodėl įvyko tie pakitimai. „Ir pagrįsta ne loginiais argumentais, o mokslinėmis studijomis. Kiekvienas faktas turi turėti savo įrodymą. Teisininkai žiūri procedūrinę pusę, kuri griežtai reglamentuota“, – aiškino gydytojas.
Pasak jo, jeigu procedūriniai dalykai pažeisti, tuomet kitas laiptelis būtų Sporto arbitražo teismas, o jeigu kalba eina apie tyrimo esmę, kas buvo surasta, tokiu atveju atsakymas jau yra. „Šiame rebuse dar daug neaiškumų. Jeigu jau yra patvirtintas faktas, sportininkas turi turėti stiprius argumentus, kodėl taip įvyko. Dažniausiai tokius tyrimus paneigti problematiška“, – tvirtino D. Barkauskas.
Sunkų metą išgyvenanti Ž. Balčiūnaitė sulaukė visuomenės palaikymo. Socialiniame tinkle „Facebook“ sukurta maratonininkės rėmėjų grupė: „Aš palaikau Živilę Balčiūnaitę – Lietuvos sporto deimantą.“
Garsiausios Lietuvos sportininkų dopingo bylos
Romas Ubartas: 1992 metų Barselonos olimpiadoje aukso medalį iškovojęs disko metikas įkliuvo per 1993 metų pasaulio čempionatą. Lengvaatlečio organizme rasta anabolinio steroido boldenono, jam skirta ketverių metų diskvalifikacija.
Raimondas Rumšas: atkakliai savo kaltę neigusiam vienam garsiausių Lietuvos dviratininkų nepavyko įrodyti, kad jis per prestižines daugiadienes lenktynes „Giro d'Italia“ nevartojo eritropoetino. 2003 m. liepą jis buvo diskvalifikuotas vieneriems metams.
Rasa Drazdauskaitė: ilgų nuotolių bėgikė įkliuvo ne varžybų metu. 2003 m. Europos jaunimo (iki 23 metų) 1500 m bėgimo vicečempione tapusios šiaulietės organizme aptikta draudžiamo preparato stanozololo pėdsakų. 2003 m. rugsėjį jai skirta dvejų metų diskvalifikacinė bausmė.
Edita Daniūtė: klasikinių sportinių šokių atstovė dopingo kontrolei užkliuvo dėl draudžiamo preparato sibutramino. 2006 metais jai skirta trijų mėnesių diskvalifikacija buvo itin skaudi, nes buvo priversta atsisakyti poroje su Arūnu Bižoku iškovoto pasaulio čempionų vardo.
