Posėdyje bus svarstomas klausimas dėl loterijų apmokestinimo ir loterijų organizatorių skiriamos paramos sportui.
Pagal siūlomus pakeitimus LTOK gaunamą loterijų paramą pakeistų finansavimas iš valstybės biudžeto.
LTOK teigimu tai reiškia, kad parama olimpiniam sportui smarkiai sumažėtų – sportininkai netektų LTOK mokamų olimpinių stipendijų, pasirengimui skirtų lėšų, o sporto federacijos – finansinės paramos.
Šiuo metu aukšto meistriškumo sportininkai gauna stipendijas ir iš valstybės, ir iš LTOK.
Priėmus numatomus pokyčius LTOK biudžetas susitrauktų apie du trečdalius ir netektų 6 mln. eurų.
„Viskas yra nežinioje, mes visiškai nežinome, kaip tai atrodys (naujas finansavimo modelis, – aut. past). Kaip tos lėšos ateis, kada? Ta nežinia yra baisiausias dalykas visiems sportininkams.
Mes šiuo metu mokėjome 109 olimpines stipendijas. Priėmus įstatymą, tiesiog jų nemokėsime, nes neturėsime pinigų“, – pabrėžė LTOK prezidentė.
Numatomus pakeitimus siūloma pradėti taikyti nuo 2022 sausio 1 d. arba metais vėliau – 2023 m. sausio 1 d.
Šios idėjo iniciatoriai tvirtina ir kartu kaltina, kad LTOK turimas lėšas skirsto neskaidriai, bet tiksliai nenurodo, kas jų manymu yra daroma blogai.
LTOK daug kritikos sulaukė po Tokijo žaidynių, kuriose Lietuva turėjo mažiausią olimpinę rinktinę istorijoje ir iškovojo vos vieną medalį – sidabrą laimėjo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
D. Gudzinevičiūtė dar kartą pakartojo, kad pagrindinė to priežastis – 2018 m. likviduotas Vilniuje veikęs Olimpinis sporto centras (LOSC).
„Mes negalime koordinuoti ir žinoti, kaip vyksta pasirengimas, nes visa atsakomybė už pasirengimą jau ketverius metus yra federacijų atsakomybė. To buvo pasiekta sunaikinant LOSC“, – sakė ji.
Pasak prezidentės, tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva, sportininkų rengimas turėtų vykti centralizuotai, o ne taip, kaip dabar – jos siūlymas būtų atkurti LOSC ir grįžti prie ankstesnės sportininkų ruošimo sistemos.