Jau kovo 28-tą dieną Lietuvos futbolo rinktinė namie žais itin svarbias atrankos į 2010-ų metų pasaulio čempionatą rungtynes su Prancūzija. Paradoksalu, bet prieš būsimą mačą labiausiai yra baiminamasi ne stiprių varžovų, o apgailėtinos Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono būklės.
Išskirtiniame interviu portalui „Balsas.lt“ Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius prisipažino, kad su nerimu laukia prancūzų vizito ir iš anksto ruošiasi jų skundams bei patyčioms dėl stadiono.
Prancūzai kaltę suvers stadionui
– Kokios tikitės reakcijos iš prancūzų, kai jie pamatys Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadioną? – „Balsas.lt“ paklausė L. Varanavičiaus.
– Jeigu taip atvirai, tai manau, kad gėdos bus daug. Jau prieš kelerius metus, kai buvo atvykę į Lietuvą, tiek tie patys prancūzai, tiek ispanai, tiek italai buvo nepatenkinti, o jų žurnalistai rašė piktus straipsnius.
Neabejoju, kad prancūzai čia atvažiuos su išankstiniu nusistatymu: jei, neduok Dieve jiems ir visa laimė mums, jie per šias dvejas rungtynes praras kiek nors taškų, tai kaltas bus ne kas kitas, o Kauno stadionas. Kažkas juk turi būti kaltas, nejaugi jie patys?
– Kaip vyksta pasiruošimas rungtynėms su Prancūzija? Kaip dabar atrodo stadionas?
– Suprantame, kad varžovai vis tiek skųsis, bet stengiamės kuo geriau paruošti aikštę. Ieškome įvairiausių būdų. Uždengsime skyles, kurios atsirado, kai buvo nuluptas bėgimo takas. VIP tribūnose padarėme stogelius, kad nelašėtų vanduo. Siaubas, jeigu taip atvirai pasakius, tai yra baisu.
Man baisiausia dėl žolės, nes jeigu ji neatsigaus, gali būti problemų, kad ... aišku, gal leis žaisti ...
Prieš vėją nepapūsi
– Kodėl situacija tokia prasta?
– Didžiausia problema Lietuvoje yra ta, kad mažai stadionų priklauso klubų savininkams ir mažai, kas galvoja apie tai, kad dangas reikia daryti šildomas. Kada rusai įvedė tai savo lygoje, pas juos gana stipriai pajudėjo visi reikalai į priekį.
Lietuvoje kai kurios komandos turi labai neigiamą nuomonę apie dirbtines dangas, nors toje pačioje Rusijoje čempionatas kuo puikiausiai vyksta būtent ant jų ir net Europos taurėse rungtyniaujama ant jų. Ką gi, turbūt kuo mažesnis kaimas, tuo didesnis supratimas apie viską.
Manau, kad didžiausia problema Lietuvoje yra ta, kad dauguma žmonių nesupranta, kur kieno yra funkcija. Visi kažkodėl galvoja, kad stadionus turi statyti federacija, bet nėra nieko panašaus – niekur pasaulyje federacija stadionų nestato.
– Bet galbūt daugelis tikisi, kad federacija turi stengtis „stumti“ tuos projektus?
– Patikėkite, jau kaip mes „stumiame“, tai ne tas žodis. Kauno miesto vadovus vežėme ir į Vokietiją, nes viena vokiečių firma iš savo pinigų siūlė pastatyti stadioną, tik paprašė duoti vietą tam stadionui. Tiesa, tos vietos iki pat šiol taip ir neatsirado.
Naujoje Vilnioje šešerius metus kruvinu darbu „stumiame“ projektą, bet Vilniaus savivaldybė niekaip neranda lėšų projektavimo darbams. Ten projektas iš tiesų yra idealus, turėtume viską, ko reikia futbolui, būtų ir treniruočių bazė su maniežu. Bet nesulaukiame jokio atsako.
Aš nieko neturiu prieš krepšinį, bet dabar pristatysime arenų prieš Europos čempionatą, išleisime milijonus pinigų ir realiai kam po to jos bus reikalingos? Koncertų salėms? Tai gal tada apie sportą ir nekalbėkime, nes viskas yra statoma būtent iš sporto pinigų, o maišyti sporto ir komercinių reikalų nereikėtų. Bet valstybė pasirinko tokius prioritetus ir mes papūsti prieš vėją tikrai negalime.
Kauno stadionas – architektūros paminklas
– Ar anksčiau nebuvo bandoma rekonstruoti senutėlio Kauno stadiono?
– Kai buvo parengti geri projektai rekonstruoti šitam stadionui, nieko neišėjo. Tai yra miesto ir šalies gėda. Mes kovojame prieš komerciją ir ši kova labai sunki, nes futbolas Lietuvoje kol kas pinigų dar neuždirba. Tu turi tik investuoti, tai todėl iki šiol taip ir neturime savo nacionalinio stadiono.
Aš iš dalies esu prieš projektą Šeškinėje, nes iš esmės jis yra pasenęs, per brangus, neekonomiškas, galų gale su bėgimo takais, bet geriau jau turėti tokį nei jokio neturėti.
– O sakykite, ar ponas V. Romanovas, toks didelis futbolo gerbėjas, niekada nenorėjo Kauno stadiono sutvarkyti?
– Manau, kad V. Romanovas norėjo ir net teikė savo pasiūlymus, bet tuometinė Kauno valdžia nesutiko. Tiesa, V. Romanovas, siūlydamas tą rekonstrukciją, norėjo dvidešimt metų operavimo stadionu teisės, o tai nepatiko Kauno vadovams, nors, mano manymu, projektas iš esmės buvo geras.
Įdomiausia, kad atėję nauji Kauno miesto vadovai pridarė tokių nesąmonių, kad net paskelbė tą stadioną architektūros paminklu. Dabar jis praktiškai kaip Panteonas ar koks nors Akropolis Graikijoje. Negalima jo išvis liesti, nes jis turi toks išlikti.
Neturime „tik“ Nacionalinio stadiono
– O kokia apskritai Lietuvoje situacija su stadionais?
– Šiuo metu džiaugiamės, kad turime daugiau nei dešimt „A lygos“ kriterijus atitinkančių stadionų: Vilniuje – du, Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Šilutėje, Tauragėje, Alytuje, Kėdainiuose, Gargžduose – po vieną.
Tiek gerų stadionų neturi nė vieni mūsų kaimynai: nei latviai, nei estai. Latviai turi vos tris, o estai išvis tik vieną, visi kiti jų stadionai – tai aikštės su keliomis tribūnomis ir mediniais suolais. Bet kažkodėl visi kalba, kad pas kaimynus yra geriau.
Mes nepastatėme tik Nacionalinio stadiono, todėl tą gėdą ir turėsime kitą šeštadienį.
