„Mes bijojome Michaelo. Jutome baimę“, – dabar sako buvęs „Bulls“ narys Judas Buechleras.
„Jis peržengė liniją daugybę kartų. Bet bėgant laikui supranti, kad MJ buvo neįtikėtinas komandos draugas“, – pridūrė kitas legendinės „Bulls“ ekipos žaidėjas Willas Perdue.
Jordanas neslėpė, kad elgėsi taip dėl vienintelio tikslo – noro laimėti.
„Pergalės turi kainą. Buvimas lyderiu turi kainą. Stūmiau žmones į priekį tada, kai jie nenorėjo būti stumiami. Mesdavau iššūkį tiems, kurie to iššūkio nenorėjo.
Aš bet kokia kaina norėjau laimėti. Jeigu tu nenorėjai gyventi su tokiu nusiteikimu, galėjai nebūti šalia. Išjuokdavau visus, kol šie pasiekdavo mano lygį. O jeigu to nepadarydavai, tavęs laukdavo pragaras“, – pripažino pats M. Jordanas.
Toks MJ buvo savo komandos draugams. Siaubą jis kėlė ir varžovams – tą įrodančių istorijų yra daugybė.
Pradėkime nuo vargšo, mažai kam girdėto LaBradfordo Smitho, kuriam dėmesys skiriamas ir „Last Dance“ dokumentikoje.
Tuometinės Vašingtono „Bullets“ ekipos gynėjas į „Bulls“ krepšį Čikagoje suvertė 37 taškus.
Pasak Jordano sukurtos legendos, L. Smithas po mačo jam tarstelėjo: „Geros rungtynės, Mike’ai“.
Jau kitą dieną komandos susitiko dar kartą ir M. Jordanas atakavo išskirtinai L. Smithą ir vien per pirmą rungtynių pusę pelnė 36 taškus.
Tik po daugelio metų M. Jordanas prisipažino, kad išgalvojo visą incidentą ir L. Smithas jam niekada nieko nepasakė. Tiesiog jis taip bandė save užvesti kerštui kitose rungtynėse. Jis norėjo sunaikinti varžovą.
Kodėl L. Smithas niekada nepaneigė to? Galbūt, kaip ir „Bulls“ nariai, tiesiog bijojo M. Jordano?
Tokių nepatvirtintų istorijų yra ir daugiau.
Viena tokių susijusių su Bryonu Russellu – žaidėju, geriausiai žinomu dėl to, kad per jį Jordanas įmetė ikoninį pergalingą metimą 1998 m. NBA finale, kuris pabaigė seriją prieš Jutos „Jazz“.
M. Jordanas teigė, kad sugrįžti į krepšinį jį paskatino ir B. Russello žodžiai, neva šis norėjęs MJ sugrįžimo, kad galėtų jį dengti. Už tokius žodžius jis amžiams nubaudęs B. Russellas minėtu metimu. Tačiau tokio pokalbio neatsimena niekas, išskyrus M. Jordaną.
1993 m. atkrintamųjų metu Klivlando „Cavaliers“ gynėjas Geraldas Wilkinas buvo paklaustas apie gynybą prieš M. Jordaną ir tiesiog atsakė, kad „niekas negali visiškai sustabdyti MJ, bet jam tą pavyksta padaryti efektyviau už kitus“.
Kitą vakarą M. Jordanas į „Cavaliers“ krepšį suvertė 43 taškus ir pasakė: „Spėju, kad „Jordano stabdytojas“ turėjo sunkią naktį“.
G. Wilkinsas niekada nesigyrė, kad yra „Jordano stabdytojas“, šie žodžiai buvo sukurti MJ galvoje.
Pamoką yra gavęs ir Gary Paytonas, žengęs į NBA 1990 metais.
Tuometinė Sietlo „SuperSonics“ žaidė ikisezonines rungtynes su „Bulls“. Jų metų M. Jordanas dažniau laiką leisdavo ant suolo, o ne aikštėje.
G. Paytonas rungtynėse pelnė 19 taškų ir apsižodžiavo su varžovais – žodžiais atakavo jį dengusį B.J. Armstrongą, tą patį M. Jordaną.
Po poros savaičių jau vyko reguliaraus sezono mačas.
„Prieš rungtynes MJ nepaspaudė man rankos. Jis atsisuko į B.J. Armstrongą ir pasakė: „Palik suknistą naujoką man“. Dengiau Michaelą ir Philas Jacksonas gal šešias atakas iš eilės liepė MJ baigti atakas ir jis visus kartus pasižymėjo. Jis buvo kitame lygyje.
Aš susidūriau su pražangų problema ir daugiau beveik nežaidžiau. Nepelniau nė taško, o MJ surinko 33. Artėjant susitikimui prie pabaigos ir dar vykstant žaidimui, MJ priėjo prie mūsų suolo, prie manęs ir paklausė: „Kokį velnią kalbėjai ikisezoninėse rungtynėse?“.
Jis nebuvo piktas ir pridūrė: „Dabar vyksta rimti reikalai. Sveikas atvykęs į NBA, mažyli“, – prisiminė G. Paytonas.
Istoriją, vertą pasakojimo, turi ir Dominique’as Wilkinsas.
„Pamenu, kaip Michaelas užėjo į mūsų rūbinę, su kostiumu ir kaklaraiščiu. Visi galvojome, ką jis čia veikia, kodėl jis drįsta čia ateiti? Jis tepasakė: „Gerai užsirišk batelius, laukia ilga naktis“. Buvau šokiruotas, neturėjau ką pasakyti. Tą vakarą MJ pelnė 60 taškų“, – dabar su šypsena kalba D. Wilkinsas.
Garsus NBA treneris George’as Karlas 1996 m. finale treniravo „SuperSonics“ ir pats to nenorėdamas užvedė MJ kovai.
Prieš finalą G. Karlas liepė žaidėjams kuo mažiau bendrauti su MJ, kad šis to nepanaudotų kaip motyvacijos. Kaip liepė žaidėjams, taip elgėsi ir pats.
Prieš pat finalus nutiko taip, kad M. Jordanas ir G. Karlas valgė tame pačiame restorane. Jordanas tikėjosi, kad baigęs valgyti varžovų treneris prieis pabendrauti, bet G. Karlas pro jį praėjo netaręs nė žodžio.
M. Jordanas pripažino, kad tai suteikė jam motyvacijos pamokyti varžovus finale.
Kartą „Bulls“ trenerio asistentas Johnas Bachas M. Jordaną yra pavadinęs „žudiku“. Turbūt šis žodis yra vienas geriausiai atspindinčių tai, kokį noro nugalėti ir būti geriausiu savyje nešiojo MJ.
