Didžiąją dalį rungtynių pirmavęs „Lietkabelis“ rungtynių pabaigoje atliko dvi kritines klaidas ir leido po 12 metų „Rytui“ susigrąžinti titulą į sostinę 79:76 (17:23, 18:21, 21:18, 23:14). Vilniečiai finalo seriją laimėjo 4:1.
„Ilgai to laukėme. Tikrai to nusipelnėme. Mus daug kas nurašė. Momentais buvome nekenčiamiausia komanda ir mus tai motyvavo, bet šiandien šventėme pergalę. Skaičiai nemeluoja – visą sezoną mes buvome geriausia komanda pagal pergalių ir pralaimėjimų balansą. Pagal puolimo, gynybos skaičius.
Labai džiaugiuosi už kiekvieną žaidėją ir privalau išskirti Arną Butkevičių ir Mindaugą Girdžiūną – jie ilgai čia to laukė. Jie tai padarė. Jų vardai į istoriją bus įrašyti auksinėmis raidėmis.
Labai smagu už Margo (Margirį Normantą), (Gytį) Radzevičių, (Arną) Adomavičių – jie yra vilniečiai ir laimėjo su savo komanda savo mieste. Jie švęs su savo draugais, artimaisiais šeimomis. Sveikinimai visiems žaidėjams ir legionieriams – tai atsilieps jų karjeroms.
Lenkiuosi prieš visą trenerių štabą – be jų nebūtume nieko nuveikė. Jie dirbo 24 valandas per parą – visą savaitę. Jie padarė didžiulį indelį. Galbūt mano veidas visur, bet visur šalia manęs turi būti ir asistentai. Jie padarė didžiulį darbą – jie taip pat atvedė komandą čia, kur komanda dabar ir yra“, – po rungtynių čempioniškame komentare sakė Giedrius Žibėnas.
– Kalbate apie kitus, bet koks svarbiausio trenerio indelis?
– Kai kalbame apie trenerį, pas mus vieneto nėra – pas mus yra keturi treneriai. Visi dirbome sąžiningai, kartu – tai yra mūsų kartu sudėtas darbas. Kiekvieną dieną, kiekvieną rytą, kiekvieną vakarą. Tikrai neišskirsiu savęs. Neišskirsiu nė vieno. Tadas (Jackūnas) atliko puikų darbą – antrus metus iš eilės finalus pasitikome visi sveiki. Tik šiandien neaišku, kaip baigėsi Tanneriui (Leissneriui) ir Evaldui (Kairiui). Georgios Dedas yra Eurolygos treneris – jo patirtis davė labai daug. Kartu su Gustu Maskoliūnu tai buvo geriausias štabas visame LKL. Jie nusipelnė auksinio įrašo į Vilniaus „Ryto“ istoriją.
– Evaldo, Tannerio nuostoliai – ar tai privertė išleisti Ivaną Buva?
– Nebuvome numatę I. Buvai žaidimo laiko. Taip – jis ruošėsi, su mumis sportavo. Nenorėjome to momento keisti. Nenorėjome kišti Ivano į sūkurį. Šiandien Ivanas įrodė, kad yra lygos MVP. Ketvirtajame kėlinyje jis tikrai buvo x faktorius.
– Kas nutiko Evaldui ir Tanneriui?
– Suvaikščiojo koja ir bijau, kad bus nekažkas. Lauksime tyrimų ir žiūrėsime, kaip bus toliau.
– Ar būsite kitą sezoną „Ryto“ komandoje?
– Ne man spręsti ir ne šiandien spręsti. Komanda turi pliusą sutartyje. Labai daug priklausys nuo komandos ir asistentų. Be jų būtų skirtingas sezonas.
– Kalbant apie komandos dėlionę – ar stipriai gali keistis „Rytas“ vasarą?
– Visąlaik norisi tęstinumo. Šiuo metu per daug emocijų, kad tokius klausimus atsakinėti. Norisi susitelkti į šventimą. Norėjome būti kuklūs visą sezoną, norėjome daug nešnekėti, norėjome būti alkani. Dabar nebegalime būti alkani – dabar turime būti ištroškę kai kurių gėrimų (šypsosi), nes mes jau esame čempionai. Tas statusas bent trumpam pasikeičia.
Noriu pasakyti didžiulį ačiū mūsų sirgaliams. Ką jie šiandien padarė lemiamu momentu... Kaip jie mus nunešė link taurės... Visą sezoną jie skandavo „Geresnio klubo už Vilniaus „Rytą“ nemačiau“ – dabar jie galės skanduoti ilgiau. Bent metus – drąsiai ir išdidžiai.
Pernai, nors ir pralaimėjime finalą, išskyriau, kad tai yra geriausia organizuota sirgalių grupė Lietuvoje. Ir aš tą kartoju. Aš žinau, kad begalė žmonių ginčysis. Apie „Rytą“ blogus dalykus sakyti yra populiaru. Mes išlikome sveiki, pastovūs ir visą sezoną buvome alkani.
– Daug kas prognozavo, kad „Lietkabelis“ yra favoritai. Ar finale reikia papildomos motyvacijos?
– Aš sakyčiau, kad mes buvome labiau užsigrūdinę šio sezono kovose. Čempionų lygoje galbūt žaidėme mažiau rungtynių, nei „Lietkabelis“ Europos taurėje, bet jos turėjo žymiai didesnę svarbą išskyrus paskutines rungtynes su „Falco“, kurios nieko nelėmė.
Pas varžovus buvo 9 komandos 8 komandos į kitą etapą. Jų tikslai nebuvo dideli. Aišku, paskui atėjo laikas, kai norėjo užsitikrinti namų aikštelės pranašumą.
Finale buvo šiek tiek lengviau, kadangi žaidėjai jų matė kiek daugiau ir galbūt tai kažkiek padėjo jiems. Pernai pusfinalyje taip pat kovojome su „Lietkabeliu“ bei irgi buvome nurašyti. Buvome motyvuoti ir pernai – šiemet tas pats atsitiko. Keista, kad mus nuvertino, nes pagal skaičius. Tai buvo garbinga ir pelnyta pergalė.
– Iškovoti titulą neįveikus „Žalgirio“ – atima saldumą?
– Žalgirį įveikėme 2:1. Vienintelį kartą pralaimėjome su paskutiniu metimu. Niekas nežino, su kuo būtų lengviau arba sunkiau finale. „Lietkabelis“ pilnai nusipelnė pergalės – jie buvo tikrai geresni pusfinalyje. Tą Lietuva matė. Jie turėjo pastovumą, buvo gerai treniruota komanda, su aiškia vizija, aiškia sistema. Jie išnaudojo daug energijos – ypač emocinių jėgų. Gal jų pritrūko, bet mes dėl reguliariojo sezono nugalėtojų titulo kovojome, kad finale būtume šviežesni.
– Kur ir kokia šventė laukia geresnės komandos?
– Prie baltojo tilto. Žinome, kad neturime milijono fanų, bet švęsime su tais, kurie yra tikri fanai ir su kuriais buvome visada. Manau, kad šiandien „Jeep“ arenoje susirinko visi sirgaliai, kurie visą sezoną buvo su mumis. Kiti gal buvo Maneskin koncerte.
– Ar būtų maloniau laimėti prie 10 tūkstančių sirgalių?
– Mums malonu, ką mes padarėme. Aš suprantu jus. Bandėme pirmose rungtynėse tai padaryti – pustuštė arena – 6 tūkstančių sirgalių vienas jausmas, pilna „Jeep“ arena – kitas jausmas. Niekas negali garantuoti, kad būtų susirinkę daugiau, nei 6 tūktančiai sirgalių. Mes norėjome švęsti su tikraisiais fanais. Žinau, kad jų liko ir už durų, bet nepykite. Kiek žinau, kitą sezoną visas rungtynes „Rytas“ žais „Jeep“ arenoje.
– Kada buvo lūžis, kai pavyko nulaužti komandą tinkama linkme?
– Atrodo, kad visas sezonas taip greitai perbėgo – atsiminti kiekvieną pokalbį sunku. Kaip ir kiekvienoje komandoje – komandoje nėra namų be dūmų. Viską išsprendėme su kapitonu, su labai patyrusiais žaidėjais. Kas man labai džiugu – legionieriai. Legionieriai nebuvo nuošalyje – jie aukojosi dėl komandos. Jie darė komandą komandiškesne. Rūbinėje visą sezoną sakiau – treneris į rūbinę nesikiša.
– Kas iš „Ryto“ nusipelnė finalo MVP?
– Mūsų žvaigždė yra komanda. Tai įrodėme lemiamomis akimirkomis. Galima išskirti vieną, kitą žmogų. Lemiamu momentu apsigynėme kartu – su pagalbomis, vienas už kitą pastovėjome, o puolime – visą sezoną buvome tokie. Vienerias rungtynes patrauks vienas, kitas rungtynes patrauks kitas rungtynes. Aišku, kapitonas Arnas visose rungtynėse vedė mus į priekį. Tik pirmos ne, nes susirinko pražangas. Man labiausiai įsiminė komanda. Ketvirtasis kėlinys, širdis, čempioniškas charakteris – tą norėtųsi išskirti.
– Vilnius 12 metų laukė titulo, kur pats buvote tuo metu? Nors paskutiniu titulu labai nesidžiaugėte.
– Taip, tuo metu gyvenau Kaune, bet gyvenimas keičiasi. Čia yra darbas. Kur tu bedirbtum – tu dirbi už savo klubą. Tu atiduosi visą sveikatą ir kaupsi visus žilus plaukus.
