„Žalgirio“ vyr. treneris Andrea Trinchieri po mačo, kalbėjo, kad jo auklėtiniai šiame mače per greitai pasidavė.
„Vienintelis dalykas, kuris mane neramina, yra tai, kad ketvirtajame kėlinyje pasidavėme. Daug taškų praleidome ir Valensijoje, „Barcelona“ taip pat žaidė geras rungtynes, bet svarbiausia ne tai.
Esame „Žalgiris“. Galime būti geri, galime būti blogi, bet negalime pasiduoti aikštelėje. Net blogiausią vakarą, kai niekas neveikia, turime likti kartu ir baigti darbą kartu. Privalome tai sirgaliams, organizacijai ir sau patiems. Tai buvo svarbiausias dalykas, kurį pasakiau komandai po rungtynių“, – kalbėjo strategas.
„Niekada neišskirsiu žaidėjų individualiai, pasidavėme kaip komanda, tad turiu padaryti savo darbą taip, kaip pastumčiau savo žaidėjus pirmyn, kad jie pasitikėtų savimi ir nepasiduotų depresijai, kai viskas klostosi ne taip, kaip norisi“, – pridūrė jis.
Mačą žalgiriečiai pradėjo su šaltu dušu, kai kelias minutes niekaip nepavyko pelnyti taškų, o „Barcelona“ pabėgo 13:0. Vėliau Kauno komanda sugebėjo susiimti ir net buvo trumpam išsiveržę į priekį, tačiau antroje mačo pusėje vėl subyrėjo.
„Turėjome tragišką pirmą kėlinį ir puikų antrąjį, – pripažino iki komandos vairininkas. – Pradėjome rungtynes lėtai ir tai mums kainavo brangiai. Trečiame ketvirtyje sekė pražanga, pražanga, pražanga, tritaškis, pražanga su metimu. Buvome lėti, minkšti psichologiškai ir fiziškai.
Varžovai žaidė tikrai gerai: Parkeris, Vesely, Brizuela sužaidė puikias rungtynes. Aikštėje yra dvi komandos: mes galėjome būti geresni, o varžovai žaidė puikiai. Tam tikru metu mums neužteko psichologinių ir fizinių jėgų toliau kovoti ir tai mane neramina.“
Kas lėmė startą 0:13?
Ar aš žiūriu į krištolinį rutulį? Taip neturėtų nutikti, bet taip nutinka. Varžovai žengė labai agresyvūs, o mes nebuvome tam pasiruošę. Pirmame kėlinyje panaudojau dvi pertraukėles, ko dažniausiai nedarau. Mačiau, kad mano komandai reikia palaikymo ir manau, kad paimti dvi minutės pertraukėles buvo naudinga.
Vėliau žaidėme puikų antrąjį kėlinį. Esu labiau nusivylęs trečiu, o ne pirmu kėliniu. Po pirmojo mes grįžome, o trečias buvo nuodėmė.
Klaidų ir perdavimų santykis šiandien buvo lygus, kur stringate, organizuojant puolimą?
Daugelyje dalykų, bet kaip galime juos ištaisyti be treniruočių?
Apskritai ši Eurolygos dviguba savaitė nebuvo bloga. Kaip manote, kur komanda patobulėjo labiausiai?
Neįsivaizduoju. Jaučiu, kad žaidėjai stengiasi suprasti, ko noriu, stengiasi susitvarkyti su spaudimu, kurį duodu. Kai turi didelį vaidmenį, negali pabėgti nuo atsakomybių.
Suprantu, kai žaidėjai turi blogą dieną, tačiau jei metimas nekrenta – veržkis, ginkis, kovok dėl kamuolių, prisiimk pražangą, būk naudingas komandai.
Kokia nusimato Austino Hollinso ateitis klube?
Reikės apie tai kalbėtis. Tai nuostabus žmogus, geriausias komandos draugas, kokį gali rasti, padedantis treneriams ir žaidėjams. Kaip benutiktų, esu jam dėkingas už šį darbą.
