Reguliavimas turi būti toks, kuris padeda pasiekti prasmingų tikslų, numato tam tinkamas ir proporcingas priemones. Tačiau šiandien reguliavimui jokių ribų nėra. Ko tik nori Seimas, Vyriausybė ar koks ministras, tas ir taps privaloma visiems. Nesvarbu, kad absurdas. Štai keletas pavyzdžių.
Sudegė nacionalinio parko teritorijoje gyvenančių žmonių tvartas. Nelaimė nelaime, bet žmonės padarė tai, ką darytų daugelis: tvarkingai ant tų pačių pamatų pastatą atstatė. Pastatas iš išorės išliko medinis ir tokio pat dydžio, tik vidus kiek pertvarkytas. Tačiau ach neapdairūs žmonės... Juk jie gyvena nacionaliniame parke, o ten bet kokia rekonstrukcija turi būti suderinta. Kadangi tai atlikta nebuvo, tai ir atstatytas pastatas tapo nelegalus. Teismo verdiktas vienas – neteisėtą pastatą nugriauti. Na tai kas, kad net kontroliuojančios tarnybos pripažįsta, kad vienintelio dalyko, kurio šiam pastatui trūksta – tai parašas, kuris laiku nebuvo padėtas ant dokumento, kuris nebuvo laiku gautas. Taigi, žmonėms pastatą teko išardyti, tvarkingai sukrauti ir kreiptis leidimo, kad galėtų po to jį vėl tvarkingai atgal surinkti.
Arba kitas pavyzdys. Veikia privati mokykla. Dirba naujoviškai, inovatyviai, įsikūrusi puikiai ir pasižymi tokia tvarka, kurios nerasi daugelyje kitų mokyklų. Tačiau štai užgriuvo mokyklą patikrinti higienistai – ar tvarkingai vaikus maitina. Nustatė, kad virtuvė puiki, turbūt geriausia mieste, o ir maitinama tiesiog be priekaištų. Tačiau yra viena „bėda“ – mokykla nuomoja pastatą, kuris stovi ant žemės, kurios paskirtis – visuomeninė veikla. Mokykla, deja, neatitinka šios veiklos apibrėžimo. Taigi, higienos pasas mokyklos virtuvei negali būti išduotas. Tai reiškia, kad puiki virtuvė turi būti uždaryta, o vaikai turės neštis iš namų sumuštinius. Visi žino, kad nuo to bus tik blogiau, ir kad uždaryti puikią valgyklą – absurdas, tačiau tvarka yra tvarka.
Dar vienas pavyzdys – jau visiems girdėtas. Alkoholio reklamos draudimas. Nežinau, ką dabar galvoja televizijos, rodančios rungtynes, kurios žaidžiamos salėje su ant grindų nupieštais alkoholio gamintojų logo, tačiau įstatymas juk tai draudžia. Pagal tai, ką draudžia, tai apskritai neturėtų būti įsileista į Lietuvą žaisti tokia komanda kaip alaus pavadinimą turinti „Efes Pilsen“, nes toks pavadinimas - alkoholio reklama, o įstatymas gintaro krašte draudžia alkoholio reklamoje panaudoti sportininkus. Su alkoholio ar tabako reklama susiję ir daugiau dalykų. Tarkime, jei koks gydytojas pasakytų, kad, tarkime, jau geriau dūmą užtraukti, o ne papildomą valandą nervintis, jis automatiškai taptų pažeidėju. Kaip neseniai vienas prestižinis leidinys, parašęs, kad malonu prieš valgį išgerti aperityvo...
Dar vienas reguliavimo pavyzdys. Pasistatė žmonės namą. Pasodino medį. Medis gražus, išskirtinis. Tik va vėliau paaiškėjo, kad visgi ne vietoje pasodintas. Galvoja žmonės, kad reikėtų kad ir su skaudančia širdimi jį jau pjauti ir kitus, dar gražesnius medžius, tačiau jau protingesnėse vietose susodinti. Bet nespėjo. Ėmė ir įtraukė medį į valdiškus saugotinų vertybių aprašus. O tai reiškia, kad nevalia to medžio liesti. Nesvarbu, kad tavo kieme, nesvarbu kad pats sodinai, nesvarbu, kad atsodinti ruošiesi.
Arba dar vienas atviras klausimas dėl reguliavimo. Štai dirbate jūs „normaliame“ darbe nuo aštuonių iki penkių. Tačiau prisireikė jums, tarkime, pas gydytoją, arba pas kokį biurokratą, kurie visi, kaip žinia, irgi dirba tokiu pačiu režimu. Pasiprašėte viršininko, kad išleistų porai valandų, o atidirbti pažadėjote vakare. Žmogiškai ir pagal sveiką protą – normalu. Tačiau pagal įstatymą įvyko pažeidimas: arba neįforminti viršvalandžiai, kurie galbūt netgi apskritai šioje įmonėje draudžiami, arba, geriausiu atveju, vidaus darbo taisyklių dėl darbo laiko pažeidimas.
Absurdiškų reguliavimų pavyzdžiai, kurių pateikiau tik keletą, mums kai ką sufleruoja. Pavyzdys apie namą, kurį nugriauti liepė valdžia, sako, kad dirbk taip, kad niekas nepamatytų. Nenupjautas medis primena, kad medį ne tik lenkti reikia kol jaunas, bet ir pjauti. Mokyklos valgyklos pavyzdys, kaip ir daugelis kitų, tiesiog signalizuoja, kad apskritai jei gali ko nedaryti, tai geriau ir nedaryk.
Reguliavimus valdžia nustatinėja taip, tarsi tik ji būtų visada teisi. Tačiau mes juk žinome, kaip vertiname tuos, kurie visada teisūs... Tad ar ne reguliavimų absurdai ir apskritai totalinis reguliavimas yra priežastis, dėl kurios daugelis nemėgsta valdžios, kad susidūrus su valdžia nevengiama duoti kyšį, kad tik ji netrukdytų. Ar ne reguliavimas kaltas dėl teisinio nihilizmo, kuris paskatina pažeidinėti įstatymą netgi tuos, kurie iš principo būtų linkę teisę gerbti? Norime mažiau korupcijos ir daugiau pagarbos įstatymui – tvarkykime reguliavimą.
