Naujausi NASA tyrimai rodo, kad Mėnulis galimai ir šiuo metu traukiasi. Šios proceso metu Žemės palydovą raižo žemės drebėjimai, kurių metu visa planeta „dreba per visas tas seismines siūles“, rašoma „The Independent“.
Mokslininkai tai lygina su vynuogės raukšlėjimosi procesu. Skirtingai nei uogos odelė, Mėnulio pluta negali susiraukšlėti, todėl šio proceso metu lūžinėja.
Besiformuojant naujam vienintelio Žemės palydovo paviršiui, sulūžinėjusios plokštės aiži ir „lipa“ viena ant kitos. Taip susiformuoja nenatūraliai atrodančios uolos, kurios matyti nuo paviršiaus, rašoma leidinyje.
Dėl paviršiaus nelygumų kalti ne vien asteroidai
Naujausi tyrimai leido sukurti algoritmą, kuris padėjo apdoroti dar 1960-1970 metais surinktus seisminius duomenis. Tai padėjo atskleisti daugiau informacijos apie Mėnulio drebėjimus, bei geriau suvokti jų atsiradimo priežastis.
Mokslininkai sulygino dešimtmečiais turėtus duomenis su 2010-ųjų tyrimu, kuriame buvo surinkti NASA „Lubar Reconnaissance Orbiter“ misijos duomenys.
Sulyginę nuotraukas ir skaičiavimus, NASA specialistai nustatė, kad mažiausiai aštuoni nelygumai ant Mėnulio paviršiaus susiformavo judant plokštėms, o ne dėl asteroidų smūgių. Tai padėjo nustatyti, kad Mėnulyje vis dar fiksuojamas tektoninis aktyvumas, rašoma „Nature Geoscience“ publikuotame mokslo darbe.
„Labai tikėtina, kad seisminis aktyvumas pasireiškia ir dabar. Net ir Žemėje nėra labai dažnas įvykis išvysti tektoninį aktyvumą, todėl labai įdomu yra stebėti, kad šie lūžiai gali būti suformuoti Mėnulio drebėjimų metu“, – cituojamas Merilendo universiteto geologijos profesoriaus asistentas Nicholas Shmerras.
NASA tikisi per artimiausius 5 metus vėl žengti ant Mėnulio paviršiaus
Daugelis iš „Apollo“ misijų metu paliktų stebėjimo įrankių užfiksuotų Mėnulio drebėjimų įvyko kuomet Mėnulis buvo nutolęs tolimiausiame taške nuo Žemės. Taip vyksta dėl Žemės planetos traukos poveikio Mėnulio plutos paviršiui.
Mokslininkai dabar tikisi, kad pavyks paleisti naują Mėnulio tyrimų programą, kad galėtų sužinoti dar daugiau apie tai, kaip veikia šio Žemės palydovo sandara. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija įjungė žalią šviesą šiai NASA tyrimų krypčiai, ir tikimasi Mėnulio paviršiuje išvysti amerikiečių astronautus per artimiausius penkerius metus.
„Iš „Apollo“ misijos mes išmokome labai daug, tačiau net ir tuomet buvo tik pasikrapšyta paviršiuje. Turėdami didesnį seismometrų tinklą galėsime daug aiškiau suvokti Mėnulio geologiją“, – aiškino Nicholas Shmerras.
