• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Senatvėje džiaugtis oria pensija nori kiekvienas, bet paprastai tik nedaugelis skiria pakankamai laiko pasidomėti, kiek sukaupė. Tačiau artėjant II pensijų pakopos pertvarkai, kai atsiras galimybė apsispręsti, ar kaupti papildomai, ar pasitikėti vien garantuota „Sodros“ pensija, labai svarbu priimti teisingą sprendimą. Nuo šio sprendimo priklauso, kiek pinigų pavyks sukaupti tam laikotarpiui, kai žmogus jau nebenorės ar negalės dirbti.

Senatvėje džiaugtis oria pensija nori kiekvienas, bet paprastai tik nedaugelis skiria pakankamai laiko pasidomėti, kiek sukaupė. Tačiau artėjant II pensijų pakopos pertvarkai, kai atsiras galimybė apsispręsti, ar kaupti papildomai, ar pasitikėti vien garantuota „Sodros“ pensija, labai svarbu priimti teisingą sprendimą. Nuo šio sprendimo priklauso, kiek pinigų pavyks sukaupti tam laikotarpiui, kai žmogus jau nebenorės ar negalės dirbti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vieno, visiems tinkančio recepto nėra ir kiekvienas privalo apsispręsti pats, atsižvelgdamas į savo poreikius, galimybes ir kitas aplinkybes. Tad ką apie pensijų kaupimą turėtų žinoti žmogus, kad galėtų nuspręsti, kas naudingiausia būtent jam?

REKLAMA

Lietuviai kaupti nori

„Vienas didžiausių pokyčių, kuriais gali džiaugtis kaupiantieji savo pensijai II pakopoje, yra tai, kad būsima „Sodros“ pensija nebemažės, o viskas, ką žmonės sukaups patys, bus priedas prie jų „Sodros“ pensijos“, – sako Lietuvos banko (LB) Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos vadovas Gediminas Šimkus. Anot jo, šis aspektas labai svarbus gyventojų motyvacijai rūpintis savo būsimomis pajamomis senatvėje.

REKLAMA
REKLAMA

G. Šimkaus teigimu, lietuviai puikiai supranta papildomo kaupimo pensijai naudą ir didžioji dalis šiuo metu dirbančių gyventojų jau anksčiau sąmoningai apsisprendė dalyvauti II pakopos pensijų kaupime, tačiau didelė dalis kaupiančiųjų nelabai domisi, kaip jiems sekasi tai daryti.

„Lietuvos banko atlikti tyrimai rodo, kad didžioji dalis kaupiančiųjų yra pasirinkę ne jiems labiausiai tinkantį pensijų kaupimo fondą. Matyt, veikia tam tikras psichologinio saugumo faktorius, nes tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus gyventojai linkę rinktis vidutinio rizikingumo fondus. Tačiau būtent jauni žmonės gali prisiimti daugiausiai rizikos ir gauti didžiausią savo investicijų grąžą, nes jiems iki pensijos dar likę daug laiko. O priešpensinio amžiaus kaupiantieji turėtų rinktis mažiausios rizikos pensijų fondus, siekdami išvengti per gyvenimą sukaupto turto vertės svyravimo“, – kalbėjo pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis primena, kad vykdant pensijų sistemos II pakopos pertvarką ir siekiama pasiūlyti žmogui tinkamiausią pensijų fondą įgyvendinant gyvenimo ciklo pensijų fondo koncepciją, tai yra, kad kaupiamo turto investavimo rizika automatiškai priklausytų nuo kaupiančiojo amžiaus.

REKLAMA

„Žinoma, žmogus galės neatsižvelgti į jam siūlomą labiausiai pagal amžių tinkantį fondą ir rinktis tokios rizikos fondą, kurį jis pats mano esant tinkamiausiu, bet tai jau bus jo asmeninis apsisprendimas, o standartiniu atveju pensijos fondų rizika bus susieta su žmogaus amžiumi – jam senstant, fondas bus vis mažiau rizikingas, o galimi svyravimai – mažesni. Viso to tikslas – kad senatvėje žmogus būtų sukaupęs kuo didesnį kapitalą“, – aiškina LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos vadovas.

REKLAMA

Kaupimo privalumų – ne vienas

Dar vienas svarbus pokytis, kurį numato II pakopos pensijų pertvarka, tai ribų, nuo kada žmogus privalo įsigyti anuitetą, mažinimas. „Galiu bandyti suprasti žmonių norą pasiimti visą pinigų sumą iš karto, bet valstybė skatindama kaupti ir kaupiantiesiems papildomai pridėdama po 1,5 procento nuo vidutinio darbo užmokesčio, siekia, kad išėję į pensiją žmonės senatvėje turėtų reguliarų ir adekvatų pajamų šaltinį. Dažnai neįvertinama, kaip ilgai dar gyvens išėjęs į pensiją žmogus. Vidutiniškai šis laikotarpis siekia apie 20 metų, ir labai sunku, o gal ir neįmanoma, suplanuoti savo gyvenimo poreikius 20-čiai metų į priekį ar juo labiau paskirstyti tokiam laikui tam tikrą sumą pinigų. Tad nuolatinių pajamų senatvėje užtikrinimas yra labai svarbus šios sistemos elementas“, – sakė jis. Pašnekovo teigimu, būtent dėl šios priežasties ribojama galimybė iš karto paimti visą sukauptą sumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Suma, kurią asmuo gali papildomai sukaupti, anot pašnekovo, priklauso ir nuo to, kiek kainuoja pats kaupimas ir investavimas. „Pensijų fondų įkainiai sumažinti per pusę, tai yra, per kelerius metus jie sumažės iki 0,5 proc. Šis mažėjimas reiškia didesnę sukauptiną sumą žmonėms. Visi šie aspektai daro sistemą patrauklesnę, o svarbiausia – „Sodros“ mokama pensija nesikeis priklausomai nuo to, ar žmogus kaupia papildomai, ar ne“ – sakė jis.

REKLAMA

G. Šimkus atkreipė dėmesį, kad nors II pensijų pakopos pertvarka ir numato tam tikras minimalias kaupimo ribas, niekas žmogui nedraudžia savo iniciatyva kaupti daugiau, taip pat ir jo darbdaviui prisidėti prie darbuotojo būsimos pensijos. Tokias iniciatyvas valstybė rems papildomai.

REKLAMA

Kiekvienas atvejis individualus

Dalis pensijai kaupiančių gyventojų patys prisideda nuo atlyginimo po 2 proc., o po pertvarkos tokių žmonių įmoka sudarys 3 proc. nuo darbo užmokesčio. Nors „Sodros“ pervedimai į pensijų fondus bus stabdomi, mažėja gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų tarifai, o valstybės paskata sudarys 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Į ką turėtų atsižvelgti šie gyventojai, priimdami sprendimą, kaip kaupti toliau?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Socialinės apsaugos darbo viceministrės Eglės Radišauskienės teigimu, apsispręsdamas dėl tolimesnio dalyvavimo ar nedalyvavimo kaupime, žmogus turėtų įvertinti savo amžių, pajamas, dalyvavimo kaupime trukmę, iki šiol sukauptą sumą ir turėti omenyje, kad už dalyvavimą kaupime iki 2018 gruodžio 31 dienos jo senatvės pensija, kurią gaus iš „Sodros“, yra šiek tiek sumažėjusi.

REKLAMA

„Jei, pavyzdžiui, žmogui yra 50 metų, jis dirba už minimalią algą, dalyvauja kaupime jau 10 metų ir iki šiol yra sukaupęs 1000 eurų, tikėtina, kad per laiką, likusį iki senatvės pensijos, jam nepavyks sukaupti daug didesnės sumos. Tuomet sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, jis gautų sukauptas lėšas kaip vienkartinę išmoką, tačiau už dalyvavimo kaupime laikotarpį iki minėtosios 2018 m. gruodžio 31 d. jis gautų sumažintą pensiją. Tokiam asmeniui verta pagalvoti, ar prasminga tęsti kaupimą“, – aiškina ji.

REKLAMA

Tačiau jei tokią pat sumą yra sukaupęs mažą algą gaunantis dalyvis, kuriam yra 30 metų, jam kaupti toliau apsimoka, nes šis žmogus kaupime dalyvaus dar 35 metus: „Mažų pajamų gavėjams valstybės skatinimas turi didesnį svorį, taigi tikėtina, kad kaupdamas pats ir padedant valstybei, šis žmogus dar spės sukaupti reikšmingesnes sumas, kurios ateityje pavirs į apčiuopiamą priedą prie pensijos“.

REKLAMA
REKLAMA

Viceministrė atkreipė dėmesį, kad pensijos kaupimo sistemos dalyvio, kuriam yra 50 metų, ir kuris gauna didesnes pajamas, situacija dar kitokia. „Jei, pavyzdžiui, žmogus iki šiol yra sukaupęs 10 000 eurų, tikėtina, kad iki pensinio amžiaus jis dar spės sukaupti nemažą sumą, todėl šiam asmeniui būtų tikslinga kaupti toliau“, – sako ji.

Sprendimai kaupiantiems tik „Sodros“ įmokas

Daliai dirbančiųjų šiuo metu įmokas į pensijų fondą perveda tik „Sodra“, o pats žmogus visiškai neprisideda prie kaupimo. Kokius svarbiausius dalykus apie kaupimą turėtų žinoti ši žmonių grupė ir kaip jiems geriau elgtis – kaupti patiems ar pasitikėti tik „Sodros“ pensija?

„Dėl mažėsiančių mokesčių ir didinamo neapmokestinamo pajamų dydžio, didžiajai daliai tų, kas iki šiol kaupė tik „Sodros“ pervedamas įmokas, bet nuspręs toliau kaupti patys, pirmaisiais metais niekas iš esmės nepasikeis. Kitaip tariant, jokio poveikio žmogaus piniginei nebus, nes mokestinės naštos sumažėjimas atsvers kaupimui skiriamą pajamų dalį. Pradėti kaupti pats toks žmogus galės mažesnėmis įmokomis, tačiau per penketą metų kaupimui skiriama pajamų dalis turės ūgtelti nuo 1,8 proc. iki 3 proc.; be to, valstybė jam pridės 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio“, – teigia LB atstovas G. Šimkus.

REKLAMA

Kitas variantas – šie asmenys gali grįžti „Sodrą“. „Iš esmės, jiems teks apsispręsti, ką labiau vertina – ar sotesnę senatvę, ar vienu procentu didesnes pajamas dabar, kurias jie gautų pasitraukę iš kaupimo“, – aiškina pašnekovas.

Anot jo, toks vertybinis apsisprendimas laukia kiekvieno. Kaip konkrečiai kis atlyginimas, pradėjus kaupti pensiją savo lėšomis, šie žmonės gali sužinoti, pasinaudoję specialia skaičiuokle.

Tik „Sodros“ įmokos dalį kaupiantiems gyventojams jau nuo sausio mėnesį nuo jų atlyginimo bus pradėta automatiškai skaičiuoti kaupiamoji įmoka, kuri per 5 metus pasieks 3 proc. Šie pensijų kaupimo sistemos dalyviai turėtų prisiminti, kad jie turi galimybę atsisakyti pereinamojo laikotarpio ir iškart mokėti viso dydžio įmoką (3 proc.).

Sprendimai mažai uždirbantiems

„Iki pensijos liko vos keleri metai, o pensijai kaupiau trumpą laikotarpį ir po mažai. Koks sprendimas tinkamiausias man?“, – tokį klausimą sau užduoda dažnas mažesnes pajamas gaunantis tautietis.

Pasak E. Radišauskienės, mažai tikėtina, kad tokie žmonės sukaups daug pinigų papildomai pensijai. „Pasilikę kaupti, jie, tikėtina, ateityje gaus tik vienkartines išmokas, be to, ir mažesnę „Sodros“ pensiją už tą laiką, kai dalyvavo kaupime. Tačiau kai kuriems žmonėms vienkartinės išmokos gali būti patrauklios, todėl apsispręsti, ar nutraukti kaupimą ir grąžinti pinigus iš fondo į „Sodrą“, jiems teks atsižvelgiant ir į tai“, – sako viceministrė.

REKLAMA

Anot jos, specialiai parengta skaičiuoklė apsisprendimo laikotarpiu leis kiekvienam pačiam įsivertinti, kokią pensiją žmogus gaus, jei pasiliks sukauptus pinigus sąskaitoje, ir kokią pensiją jis gautų, jei grąžintų sukauptas lėšas į „Sodrą“.

G. Šimkus mano, kad jei žmogui iki pensijos liko keleri metai, gali būti, kad atsižvelgiant į jau sukauptą sumą ir dabartinį atlyginimą, labiau apsimoka grįžti į „Sodrą“, grąžinant į ją sukauptas lėšas. Tačiau jei žmogui, gaunančiam mažą atlyginimą, pavyko paauginti savo kaupimo portfelį, jam apsimoka tęsti kaupimą arba prisijungti prie II pakopos pensijų kaupimo, nes tai, ką jam pavyks sukaupti, bus priedas prie „Sodros“ pensijos.

„Net jei žmogus sukaups tūkstantį eurų, jam tai bus turtas, kurį dar padidins valstybės pridedami 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio: jei žmogus uždirba minimalų atlyginimą, o vidutinis atlyginimas maždaug du kartus didesnis, tai 3 proc., kuriuos moka jis, bus maždaug tiek pat, kiek 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo. Vadinasi, žmogus kaups dvigubu greičiu“, – skaičiuoja G.Šimkus.

Sugrįžimas į „Sodrą“

Pagal dabar galiojančią tvarką, pensijų kaupimo sistemos dalyviai lėšas senatvei kaupia tol, kol jiems sukaks senatvės pensijos amžius arba kol taps išankstinės senatvės pensijos gavėjais. Nuo 2019 metų sausio 1-osios nebenorintys pensijai papildomai kaupti žmonės galės rinktis – stabdyti dalyvavimą kaupime, arba visai jį nutraukti.

REKLAMA

Pirmuoju atveju visi iki šiol sukaupti pinigai liks fondo sąskaitoje iki tol, kol ateis laikas gauti pensiją, bet nebus pervedamos naujos įmokos. Antruoju atveju iki šiol sukaupti pinigai bus grąžinti į „Sodrą“, o iš jos mokama pensija už ankstesnį kaupimo laikotarpį nesumažės. Be to, jei grąžintų pinigų bus daugiau, negu „Sodra“ buvo pervedusi į fondą – pensija proporcingai padidės.

Apsispręsti, ar stabdys savo dalyvavimą pensijų kaupime, ar jį nutrauks, žmogus, kuris nebenori toliau kaupti, turės per pirmąjį 2019 m. pusmetį. Savo sprendimą jis turės pranešti bendrovei, kurioje šiuo metu kaupia lėšas.

Paklaustas, kaip vertina dalies gyventojų sprendimą pensiją ateityje gauti tik iš „Sodros“, LB atstovas primena, kad per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį tai jau ne pirmoji pensijų sistemos pertvarka, tad suprantama, jog dalis žmonių veikiausiai nuspręs „pažiūrėti, kaip kitiems seksis“, ir tik po to apsispręsti. Tačiau anot G. Šimkaus, tai prastas sprendimas ir prarastas laikas, per kurį galima sukaupti papildomą pensiją prie tos, kurią mokės „Sodra“, kadangi nepaisant valstybės pasirengimo užtikrinti tam tikrą pajamų dalį senatvėje, demografinės tendencijos rodo, kad dirbančiųjų ir mokančių mokesčius, mažės, tad ta garantuota dalis nebus didelė.

Būtent „Sodra“, primena viceministrė E. Radišauskienė, visiems gyventojams, turintiems minimalų pensijų draudimo stažą stažą, mokės pensijas nepriklausomai nuo to, ar jie kaupia, ar ne, o „pensijų kaupimas skirtas papildyti šias valstybės garantijas – būtent tai reikia turėti omenyje priimant sprendimus“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų