Kaupė ir kaups
„Papildomai pensijai pinigėlius kaupiu jau seniai – pradėjau beveik iš karto, kai atsirado tokia galimybė. Ir kaupsiu toliau. O mano vyras iki šiol antros pakopos pensijų fondus vertino nepalankiai. Jo atlyginimas nemažas, tad ir „Sodros“ pensija turėtų būti palyginti didelė“, – sako Jolanta K.
Moteris pasakoja, kad skirtingai negu vyras, dirbantis pagal darbo sutartį, ji atlyginimą gauna pagal autorines sutartis, taip pat dirba pagal individualios veiklos pažymą, todėl jai tai vienintelė galimybė ateityje gauti didesnę pensiją. „Uždirbu nemažai, darbo stažas kaupiasi, tačiau mokesčius moku tik maždaug nuo trečdalio pagal individualios veiklos pažymą gautų pajamų, o tai tik šiek tiek daugiau nei minimali mėnesinė alga. Klausiau, ar galiu mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas, bet man atsakė, kad ne. Taigi, jei nekaupčiau pati, išėjusi į pensiją gaučiau ašaras“, – pasakoja ji.
Jolanta K. prisipažįsta, kad į pokyčius, kurie vyks nuo kitų metų, dar nesigilino, tačiau girdėjo, kad po reformos rizika, jog antros pakopos dalyviams iš „Sodros“ gaunama pensija sumažės, išnyksta, todėl gal ir vyras pakeis nuomonę. „Žinoma, jei dar apsimokės, nes jam jau per 40 metų“, – priduria ji.
Pokyčių būtinai reikėjo
Šiuo metu apie 615 tūkst. Lietuvos gyventojų kaupia pensiją antroje pensijų pakopoje pagal formulę 2+2+2. Tai reiškia, kad 2 proc. nuo algos sumoka pats žmogus, 2 proc. nuo jo algos iš žmogaus sumokamų įmokų perveda „Sodra“ ir dar 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio skiria valstybės biudžetas. Dar beveik 680 tūkst. žmonių kaupia minimaliai – pagal formulę 2+0+0; patys visai neprisideda prie pensijos kaupimo, iš esmės pasikliaudami tik pervedimais iš „Sodrai“ sumokamų įmokų.
Tokia šalies pensijų sistema buvo nuolat kritikuojama. Visų pirma dėl to, kad dalis „Sodros“ dabar gaunamų lėšų pervedama privatiems antros pakopos pensijų fondams, o tų, kurie nusprendė kaupti papildomą pensiją šiuose fonduose, iš „Sodros“ gaunama pensija ateityje sumažės.
„Dabar veikianti pensijų sistema, kai dalis „Sodros“ lėšų atitenka privatiems pensijų fondams, kritikuojama pagrįstai, o abi šios grupės iš tiesų rizikuoja, kad joms iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama pensija sumažės. Be to, nors pagal valstybinio socialinio draudimo principą dabartiniams senatvės pensininkams išmokos mokamos iš dabartinių dirbančiųjų įmokų, joje tarsi iš anksto buvo užprogramuotas dabartinių ir ateities pensininkų supriešinimas dėl to, kad dalis šių lėšų pervedama į privačius fondus. Todėl vienas iš pagrindinių reformos tikslų buvo atsisakyti 2 papildomų proc., kuriuos „Sodra“ perveda į privačius pensijų fondus, bei pertvarkyti antrąją pakopą taip, kad žmonės iš „Sodros“ gautų nesumažėjusias pensijas“, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Kita priežastis – dėl mažėjančio darbingo amžiaus žmonių skaičiaus ir didėjančio pagyvenusių gyventojų kiekio „Sodra“ nepajėgs išlaikyti pakankamo pensijų lygio. Skaičiuojama, kad šiuo metu vieną pensinio amžiaus gyventoją išlaiko 3,5 dirbančiojo, bet jau šio šimtmečio viduryje vieną pensininką teks išlaikys 1,7 dirbančiojo. Tad jei nieko nedarytume, ateities pensininkai gautų dar mažiau nei dabartiniai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai skaičiuoja, kad jei dabar pensijos vidutiniškai siekia apie 42 proc. buvusio atlyginimo po mokesčių, tai 2040 m. gali likti vos 34 proc. buvusio darbo užmokesčio.
„Visuomenei sparčiai senstant, vis didesnę šalies biudžeto dalį reikės skirti išmokoms, tačiau jos vis tiek būtų nepakankamos, kad užtikrintų orią senatvę. Todėl ne mažiau svarbi antros pensijų pakopos reformos priežastis – padėti žmonėms patiems pasirūpinti savo ateitimi: jei norime prie „Sodros“ pensijos gauti papildomą išmoką, turime ją sukaupti savo pasirinktuose pensijų fonduose. Reforma sudarys žmonėms palankesnes sąlygas tai padaryti“, – sako viceministrė. Anot jos, kaupimo patrauklumą tikimasi padidinti ir sumažinus pensijų fondų administravimo įkainius.
Mokestinės naštos sumažėjimas kompensuos dalį kaupimo
Tiems žmonėms, kurie, kaip Jolanta K., iki šiol prisidėjo savo lėšomis ir kaupė pensijai pagal formulę 2+2+2, bei nuspręs kaupti toliau, iš esmės niekas nesikeičia, nes nedidelį įmokos padidėjimą kompensuos sumažėjusi įmoka „Sodrai“ ir mažesnis gyventojų pajamų mokestis (GPM).
„Nuo 2019 m. sausio 1 d. „Sodros“ pervedimai į pensijų fondus bus nutraukti. Valstybės biudžeto lėšomis mokama skatinamoji įmoka sieks 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (po mokesčių sujungimo) ir kitais metais sudarys 16,40 eurų. Šiais metais įmoka siekė 15,68 eurų. Žmogus į pasirinktą pensijų fondą nuo kitų metų sausio mokės 3 proc. dydžio įmokas nuo atlyginimo, bet nuo 2 iki 3 proc. padidėjusį asmeninį indėlį kompensuos sumažinta „Sodros“ įmoka bei GPM tarifas. Taigi, bendra mokestinė našta žmogui išliks ta pati“, – aiškina viceministrė E. Radišauskienė.
Naujojoje sistemoje žmogus taip pat turės galimybę mokėti didesnes įmokas ir pasinaudoti GPM lengvata, kai sumokėtos papildomos pensijų įmokos atimamos iš apmokestinamųjų pajamų ir susigrąžinama dalis sumokėtų mokesčių. O jei darbdavys, norintis papildomai motyvuoti darbuotojus, nuspręs prisidėti prie jų kaupiamos pensijos, jam bus taikoma pelno mokesčio lengvata.
Daugiau galimybių rinktis
Jei iki šiol kaupėte pagal formulę 2+0+0, nutraukus „Sodros“ pervedimus, galėsite patys nuspręsti, kaip elgtis toliau, ir turėsite kelias galimybes. Viena jų – pereiti prie naujojo maksimalaus kaupimo modelio 3+1,5. Kita – stabdyti privatų kaupimą, o sukauptus pinigus palikti fonde. Šios lėšos toliau bus investuojamos ir jas bus galima gauti išėjus į pensiją.
Taip pat bus galima grįžti į „Sodrą“ su savo pensijų fonde jau sukauptais pinigais – jie bus panaudoti dėl kaupimo sumažėjusiai pensijai atkurti. Jei pinigų „Sodrai“ iš pensijų fondo būtų pervesta daugiau, negu iš jos gauta per visą kaupimo laikotarpį, priklausomai nuo sumos didėtų „Sodros“ pensija. Jei nuspręstumėte ir toliau kaupti pasirinktame fonde, bet norite, kad įmoka iš pradžių būtų mažesnė, galima rinktis nuoseklų įmokos didėjimą per penkerius metus nuo 1,8 proc. kitais metais iki 3 proc. 2023-iaisiais. Reikia prisiminti, kad apie 1,5 proc. įmokos kompensuos sumažėję mokesčiai. „Be abejo, kai kuriems žmonėms perėjimas prie naujosios pensijų kaupimo sistemos gali būti finansiškai skausmingas, todėl ir numatyta galimybė tai padaryti palaipsniui. O tie, kurie norėtų iškart mokėti viso dydžio įmoką, irgi galės tai padaryti“, – priduria E. Radišauskienė.
Dar vienas svarbus dalykas – pensijų kaupimo „atostogos“, jei pablogėjo finansinė situacija, pavyzdžiui, netekus darbo, ar dėl kokių nors aplinkybių prireikė papildomų pinigų. Per visą kaupimo laikotarpį jos negalės būti ilgesnei nei 12 mėnesių, o pasiimti šias atostogas galėsite visas iš karto ar per kelis kartus po kelis mėnesius.
Kaupti ar ne – apsispręsite patys
Viceministrė neatmeta, kad bus tokių žmonių, kurie nebenorės toliau kaupti lėšų pensijų fonduose. Tokiu atveju jiems dėl sumažėjusios mokestinės naštos turėtų šiek tiek padidėti į rankas gaunamas atlyginimas. Tačiau visi dirbantieji, jaunesni nei 40 metų, bus raginami kaupti papildomą pensiją. Kita vertus, palikta ir galimybė pasakyti „ne“.
Anot E. Radišauskienės, kvietimą dalyvauti pensijų kaupime toks asmuo gaus kas trejus metus. Kartu jam bus pateikta informacija apie antrą pensijų pakopą, apie Lietuvoje veikiančius pensijų fondus, kuriuos galima rinktis pačiam, bei apie fondą, kurį pagal amžiaus grupę parinko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
„Jūs galite pats nueiti ir pasirašyti sutartį su bet kuriuo fondu, bet jeigu jūs jos nesudarysite arba raštu neinformuosite „Sodros“, kad iš viso nenorite dalyvauti pensijų kaupime, būsite įtrauktas į to fondo, kuris bus parinktas atsitiktine tvarka, veiklą. Taigi, nedalyvauti jūs galite, atsisakyti – jūsų teisė, bet tai turite padaryti raštu“, – aiškina E. Radišauskienė.
Viceministrė priduria, kad jei sirgote, buvote išvykęs ar dėl kitų objektyvių priežasčių per pusmetį nuo pasiūlymo gavimo – iki birželio 30 dienos – neturėjote galimybės pateikti atsisakymo, ir buvote įtrauktas į fondo veiklą, savo valią galėsite pareikšti ir vėliau. Tačiau ji mano, kad žmonės įvertins naujosios sistemos patrauklumą.
„Tiek Lietuvos banko, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimai rodo, kad kaupiant papildomai antros pakopos pensijų fonduose yra galimybė savo būsimą pensiją padidinti net iki 14 proc.“, – sako ji.
Į klausimą, kodėl pasirinkta būtent 40 metų riba, E. Radišauskienė atsako, jog valstybė suinteresuota padėti žmogui pasirinkti atsakingai – kad jam apsimokėtų kaupti, o tokią sumą, kuri galėtų virsti papildoma pensijų išmoka, sukaupti galima vidutiniškai per 30 metų.
„Praktika parodė, kad jeigu jūs pradedate kaupti būdamas 45 ar 50 metų, tai nelabai tikslinga, nes jūs veikiausiai nesukaupsite reikiamos sumos. Žinoma, jeigu jūs norite, galite pradėti kaupti ir sulaukęs 40 ar 45 metų. Galite pasirašyti sutartį ir su trečios pakopos pensijų fondu, bet įsitraukti į pensijų kaupimo sistemą tikslingiau yra iki 40 metų“, – sako ji ir priduria, kad apsispręsti laiko yra tikrai pakankamai – iki 2019 m. birželio 30 d.
Pensijos sulaukus
Kaupimo metu visos pensijų fonde esančios lėšos yra paveldimos. Į pensiją išeinantys ir įstatyme numatytą sumą pensijų fonde sukaupę antros pakopos pensijų sistemos dalyviai turės įsigyti anuitetą, kad pensijų fonde sukaupti pinigai virstų tikra asmenine pensija – periodiškai gaunamomis išmokomis.
Nuo 2020 m. vieninteliu anuitetų tiekėju taps „Sodra“, be to, bus dvi pensijų anuitetų rūšys. Standartinis – kai pensijų anuitetas įsigyjamas už visą sukauptą sumą ir pradedamas mokėti iš karto, kai tik asmuo jį įsigyja.
Pasirinkus atidėtąjį anuitetą, anuitetui skiriama tik nedidėlė sukauptų lėšų dalis. Iki sukaks 85 metai, atidėtąjį anuitetą įsigijęs žmogus gaus periodines išmokas, o tikrasis anuitetas bus pradėtas mokėti sulaukus 85 metų.
Abiem atvejais išmokos mokamos iki mirties kartu su „Sodros“ mokama senatvės pensija. Vieną iš anuiteto rūšių žmogus galės rinktis, atsižvelgdamas į tai, ar jam svarbi sukauptų lėšų paveldėjimo galimybė, ar ne. Atidėtąjį anuitetą rekomenduojama rinktis tiems, kuriems paveldėjimo aspektas yra svarbus.
Reforma taip pat numato, kad pensijų anuiteto privalomumo įsigyti riba bus 10 tūkst. eurų. Tačiau jei fonde sukaupta mažiau nei 3 tūkst. eurų, asmuo, išėjęs į pensiją, antros pakopos fonde sukauptą sumą galės pasiimti kaip vienkartinę pensijų išmoką, arba gauti periodines išmokas, jei fonde sukaupė nuo 3 iki 10 tūkst. eurų.
