Tačiau kaip bus išmokama asmeninė pensija? Kada ji gali būti pasiimama vienkartine išmoka, o kada reikia nusipirkti teisę į periodiškai iki gyvenimo pabaigos mokamą išmoką – anuitetą? Ar šie pinigai yra paveldimi? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Lietuvos banko bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.
3 išmokų būdai
Ekspertai sutaria, kad kaupti pensijų fonde prasminga tuomet, jei tai trunka ne trumpiau nei 25-30 metų. Per šį laiką prisidedant valstybei, tikėtina, susikaups nemenka pinigų suma, kuri vėliau taps asmenine pensija – tai bus priedas prie „Sodros“ mokamos senatvės pensijos.
Kaip taupūs ir praktiški žmonės galės atsiimti savo su valstybės parama sukauptus pinigus, kai sulauks pensijos amžiaus?
1. Vienkartinės išmokos. Jeigu pensijų fondo sąskaitoje sukaupta 3000 eurų ar mažiau – žmogui bus mokama vienkartinė išmoka.
2. Periodinės išmokos. Jei sukaupta 3001-10 000 eurų – žmogui bus mokamos periodinės išmokos tol, kol pasibaigs lėšos.
3. Pensijų anuitetai. Jei pensijų fonde bus sukaupta daugiau nei 10 000 eurų – asmuo turės nusipirkti pensijų anuitetą ir išmokos bus mokamos iki pat mirties. Pensijų anuitetas yra iki mirties žmogui mokama išmoka mainais į vienkartinę įmoką, kuri sumokama nusiperkant šią paslaugą.
Žmogus, kurio vardu pensijų fonde sukauptas turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijai turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka.
Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Juškevičienė aiškina, kad teisę gauti išmoką iš pensijų fondų jų dalyviai įgyja sulaukę senatvės pensijos amžiaus arba kai jiems paskiriama išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija. Pasak jos, pensijų išmokų būdai ir šiuo metu, ir po reformos bus tokie pat.
Pasak Lietuvos banko atstovės, įstatyme nurodyti pensijų išmokų rūšį nustatantys dydžiai ateityje keisis – kas 5 metus jie turės būti indeksuojami atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skaičiuojamo vartotojų kainų indekso ir gyventojų mirtingumo kitimo tendencijas.
2 pensijų anuitetų rūšys – kurią pasirinkti?
Daugiausia klausimų kelia anuitetas, kurį senatvės pensijos amžiaus sulaukęs žmogus turi nusipirkti, jei yra sukaupęs bent 10 000 eurų. Pensijų anuitetas yra iki mirties žmogui mokama išmoka mainais į vienkartinę įmoką, kuri sumokama nusiperkant šią paslaugą. Už anuitetą vienkartinę įmoką reikia mokėti todėl, kad niekas tiksliai negali žinoti, kiek žmogus gyvens, bet pensijų išmokos turės būti mokamos net tuomet, jei žmogaus sukaupti pinigai pasibaigs.
Šiuo metu siūloma įsigyti kelių rūšių anuitetus: standartinį pensijų anuitetą be garantuojamo mokėjimo laikotarpio ir pensijų anuitetą, nustatant garantuotą mokėjimo laikotarpį (5, 10, 15 arba 20 metų). Pirmasis reiškia, kad mirus išmokų gavėjui sutartis pasibaigia ir išmokos niekam nebemokamos. Antrasis – jei išmokų gavėjas miršta, nepasibaigus jo pasirinktam mokėjimo laikotarpiui, įpėdiniams išmokama vienkartinė anuiteto išmoka.
Po reformos gyventojai taip pat galės rinktis iš dviejų anuiteto rūšių – standartinio ir atidėtojo:
1. Standartinis anuitetas yra identiškas šiuo metu galiojančiam standartiniam anuitetui be garantuoto mokėjimo laikotarpio. Kai yra įsigytas standartinis anuitetas, bet pensijų anuiteto gavėjas miršta, sutartis pasibaigia ir išmokos niekam nebemokamos.
2. Atidėtasis anuitetas šiek tiek panašus į šiuo metu įtvirtintą pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, bet yra modernesnis: kaupiantysis 10-15 proc. sukauptos sumos gali skirti pensijų anuiteto išmokoms, kurios bus pradedamos mokėti sulaukus 85 metų ir mokamos iki gyvenimo pabaigos. Jei pensijų anuiteto gavėjas miršta, sutartis pasibaigia ir išmokos niekam nebemokamos. Nuo senatvės pensijos amžiaus iki 85 metų asmuo gautų periodines išmokas iš savo pensijų fondo – šie pinigai yra paveldimi.
„Pirmasis pensijų anuiteto mokėjimo būdas laikomas standartiniu, kadangi papildoma pensija mokama iki gyvenimo pabaigos, tai yra, anuiteto mokėjimas nutraukiamas tik anuiteto sutartį sudariusiam asmeniui mirus. Išmoka, pasirinkus šią anuiteto rūšį, bus šiek tiek didesnė, nei išmoka, kuri bus mokama pasirinkus anuitetą su atidėto mokėjimo laikotarpiu“, – skirtumus tarp anuitetų rūšių apibūdina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Asta Aranauskienė.
Jei žmogus, pasirinkęs anuitetą su atidėto mokėjimo laikotarpiu, mirtų nesulaukęs 85 metų, „pensijų fonde jo sukauptos sumos likutis bus išmokamas paveldėtojams“, aiškina pašnekovė.
Ekspertų teigimu, dvi anuitetų rūšys suteikia žmonėms daugiau galimybių pasirinkti: abiem atvejais išmokos bus mokamos kartu su „Sodros“ mokama senatvės pensija, o kurią anuiteto rūšį pasirinkti, nuspręs pats žmogus, atsižvelgdamas į tai, ar jam svarbu, kad pensijų fonde sukauptos lėšos būtų paveldimos, ar ne. Atidėtąjį anuitetą rekomenduojama rinktis tiems, kuriems yra svarbi II-os pensijų pakopos periodinių išmokų paveldėjimo galimybė.
Senatvei kaupiamos lėšos – paveldimos
Kaupimo periodu visi pensijų fonde sukaupti pinigai yra paveldimi – tiek dabar, tiek ateityje.
Įsigaliojus pensijų kaupimo reformai, išmokos galės būti paveldimos tuo atveju, jei buvo sudaryta atidėtojo pensijų anuiteto mokėjimo sutartis: tokiu atveju, jei žmogus miršta, jo pensijų fonde sukaupta suma, kiek jos dar bus tuo metu likę, bus išmokama paveldėtojams.
Svarbu žinoti, kad pensijų anuitetas ir periodinės išmokos nėra tas pats. Periodinės išmokos mokamos tol, kol pakanka asmens sukauptų pinigų. Pensijų anuiteto išmokos mokamos iki pat mirties, net jeigu pasibaigia žmogaus sukaupti pinigai. Būtent dėl šios priežasties pensijų anuitetą reikia įsigyti už nustatytą kainą.
Pensijų anuitetų tiekėja taps „Sodra“: taip pigiau
Šiuo metu anuitetus galima įsigyti iš gyvybės draudimo bendrovių, tačiau centralizuotą anuitetų mokėjimą nutarta perduoti „Sodrai“, nes ji nėra komercinė įstaiga, nesiekia pelno bei gali efektyviau suvaldyti riziką.
„Sodrai“ tapus anuiteto mokėtoja, II-oje pakopoje sukauptos lėšos bus aiškiai atskirtos nuo bendro biudžeto ir administruojamos atskirai.
„Nors gali atrodyti, kad trys šiuo metu pensijų anuitetų veiklą vykdančios gyvybės draudimo įmonės sukuria pakankamą konkurenciją, tačiau jos niekada nesukaups pakankamo portfelio, kad pradėtų veikti masto ekonomija, kuri leistų efektyviau kontroliuoti riziką,“ – sako D. Juškevičienė.
Anot jos, centralizuojant pensijų anuiteto tiekimą, anuitetai galimai taptų pigesni, turėtų sumažėti jų administravimo sąnaudos, be to, atsirastų galimybė pasiūlyti žmonėms daugiau pasirinkimo variantų, pavyzdžiui, atidėtuosius anuitetus.
Pasak D. Juškevičienės, iki perdavimo „Sodrai“, pensijų išmokų sistema bus tokia, kokia yra dabar, o visas jau sudarytas pensijų anuitetų sutartis ir toliau administruos draudikai.
Tiems, kurie šiuo metu jau yra sudarę pensijų anuiteto sutartis, įgyvendinus pensijų kaupimo reformą, niekas nesikeis. Anot pašnekovės, ir tuomet, kai anuitetų teikimą perims „Sodra“, šiems žmonėms nieko daryti nereikės.
„Jie ir toliau gaus pensijas iš gyvybės draudimo įmonių. O pensijas kaupę, bet pensijų išmokų sutarčių šiuo metu dar nesudariusieji asmenys gali rinktis – gauti pensijų išmoką dabartinėmis sąlygomis arba nukelti išmokų mokėjimo pradžią iki to laiko, kol įsigalios nauja tvarka, pagal kurią anuitetus teiks „Sodra“, – aiškina pašnekovė.
Naudinga tiems, kas nori užsitikrinti pajamas iki mirties
Įsigaliojus pensijų kaupimo reformai, sumažės riba, nuo kurios galima sukauptus pinigus gauti kaip asmeninę pensiją: šiuo metu pensijos amžiaus sulaukusiam žmogui prievolė įsigyti pensijų anuitetą atsiranda sukaupus apie 17 tūkst. eurų sumą, o ateityje ši suma mažės iki 10 tūkst. eurų.
„Paprastai kalbant, pensijų anuitetas yra draudimas ilgaamžiškumo atveju. Sakykime, 63 metų asmuo pensijų fonde sukaupė 20 tūkst. eurų. Už šią sumą jis privalo įsigyti anuitetą, o draudimo įmonė, įvertinusi Lietuvos gyventojų mirtingumo statistiką, galimą gauti investicinę grąžą, sutarties administravimo sąnaudas, pasiūlo asmeniui mokėti 100 eurų kas mėnesį. Jei asmuo nebūtų įsigijęs anuiteto, o pats sau pasiskyręs 100 eurų dydžio rentą kas mėnesį, tai jo sukaupti pinigai pasibaigtų po 16 metų ir 8 mėnesių, kai asmeniui sueis 79 metai ir 8 mėnesiai. Anuitetas eliminuoja šią riziką, nes sudarius pensijų anuiteto sutartį, jis mokamas iki tol, kol žmogus gyvas, ir visai nesvarbu, kiek ilgai jis gyvens“, – aiškina D. Juškevičienė.
Anot jos, paprastai žmonės linkę neįvertinti to, kad vidutinė gyvenimo trukmė nuolat ilgėja, o anuitetas leidžia apsidrausti nuo trumparegiškumo ir užsitikrinti, kad ir tapus ilgaamžiu, sukaupta suma neišseks; taip pat tai leidžia užtikrinti, kad pinigai, ilgai kaupti asmens pensijai, nebūtų panaudojami kitiems tikslams nei pajamoms senatvėje.
